Skelbimai apie dingusius naminius gyvūnėlius Saulėtekio alėjos atkarpoje nuo troleibusų žiedo iki Pylimėlių gatvės ėmė atsirasti dar 2008 metais. Gyventojai teigia, kad savo augintinių ieškojo ne tik kabindami skelbimus, bet ir gyvūnų prieglaudose, klausinėdami vieni kitų.
Būtent kalbėdamiesi tarpusavyje gyventojai ėmė dalintis kraupiais įtarimais, kad kažkas jų gatvėje vilioja ir gaudo kates. Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) Vilniaus skyriaus pirmininkės Danutės Navickienės duomenimis, žmonės auginantys ar globojantys katinus pastebėjo, kad naminiai gyvūnai dažniausia dingsta savaitgaliais. Gyventojai net paskaičiavo, kad vieną gegužės savaitgalį dingo net apie 12 katinų.
„Prielaida, kad gyvūnus naikina netoliese gyvenantys laukiniai žvėrys, nepasitvirtino. Medžiokliniai šunys laukinių žvėrių (pvz. lapės) pėdsakų neužtiko. Kilo įtarimas, kad gyvūnai gali būti gaudomi gaudyklėmis, juos viliojant“, – teigė D.Navickienė.
Keli katinai, nebuvę namuose po kelias paras, vis dėlto vėliau atsirado. Vienam iš špagato padaryta kilpa buvo užsiveržusi per pusiaują ir tarsi įaugusi į odą, kitam – suveržta koja. Netruko gyventojai pamatyti ir paspęstas kilpas šalia vieno Saulėtekio alėjos namo tvoros.
Prie kilpų žmones atvedė šuo. Jo šeimininkas prie namo tvoros rado katiną, įstrigusį kilpoje, padarytoje iš vielinio kabelio. Ten pat buvo aptikta dar daugiau negu 10 kilpų, jau aprūdijusių ir dar visai naujų. Anot gyvūnų globėjų, gyventojus toks radinys šokiravo, nes kilpos buvo padarytos itin meistriškai, o joms užsiveržus gyvūnas vargu ar turi kokių nors galimybių ištrūkti, nes kilpos ilgis toks, kad bandydamas ištrūkti gyvūnas pakibtų vienoje ar kitoje tvoros pamato pusėje.
D.Navickienės manymu, kilpos gali būti pavojingos ir šioje teritorijoje žaidžiantiems vaikams, kurie nesunkiai gali į kilpas įkišti ranką ar koją.
Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus Medžioklės ir gyvūnų naudojimo kontrolės poskyrio vedėjas Lauris Martišius teigė, kad kilpos, statomos gyvūnams, visada yra pražūtingos, o jas gaminti, naudoti ir net laikyti draudžia Medžioklės taisyklės.
„Ištyrus tokį atvejį ir nustačius kaltininką jam gali grėsti bauda nuo 2 iki 4 tūkst. Lt. Baudos už tokį draudžiamą būdą nėra mažos, tačiau kalbėti apie konkretų atvejų, kol neatliktas tyrimas, neišklausytas kaltinamas žmogus, būtų sunku. Aplinkosaugininkai turi šį atvejį užfiksuoti ir tuomet spręsti, kokią baudą skirti“, – sakė L.Martišius.
Antradienį prie LGGD Vilniaus skyriaus nurodyto namo apsilankė policijos pareigūnai, tačiau jų laukė jau kitoks vaizdas – visos kilpos buvo nukabintos.
