Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Parama iš užsienio su viena sąlyga – savivaldybė turi liautis žudyti

Lietuvoje gatvėse ir kiemuose gyvena tūkstančiai benamių gyvūnų. Pagal galiojantį Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą kiekvienos savivaldybės teritorijoje šių gyvūnų skaičiaus mažinimu privalo rūpintis savivaldybės.
Organizacija „Vier Pfoten“ rūpinasi ir laukinės gamtos išsaugojimu. Nuotraukoje – organizacijos narys Lucianas Craita ir jo globotinis Richie
Organizacija „Vier Pfoten“ rūpinasi ir laukinės gamtos išsaugojimu. Nuotraukoje – organizacijos narys Lucianas Craita ir jo globotinis Richie. / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Daugelis savivaldybių šį klausimą sprendžia sudarydamos sutartis su įmonėmis ar organizacijomis, dažnai neturinčiomis nieko bendro su gyvūnų laikymu ir priežiūra. Šios iš savivaldybių biudžetų finansuojamos įmonės ar organizacijos gaudo benamius gyvūnus, ir dažnai net nesilaikydamos įstatymo reikalaujamo 14 dienų termino, juos numarina. Kaip tai daroma – ar suleidžiant injekciją, ar taikant žymiai baisesnius nužudymo metodus, visuomenė dažniausiai nesužino.

Vilniuje veikiančios nevyriausybinės gyvūnų globos organizacijos – Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrius, „Lesė“ ir „SOS gyvūnai“ – vadovaujasi nuostata, kad sveiko gyvūno nužudymas yra etiškai nepriimtinas metodas. Jos pagal savo išgales sugeba surasti naujus šeimininkus, suteikti veterinarinę pagalbą bei sterilizuoti nemažai benamių gyvūnų, tačiau be bendradarbiavimo su savivaldybėmis, vien savo pajėgomis, veikdamos tik iš gyventojų aukojamų lėšų  šios problemos išspręsti nepajėgia.

Gyvūnų žudymas kaip benamių gyvūnų skaičiaus mažinimo būdas buvo įtvirtintas dar 1972 metų Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarime, kuriame buvo nurodyta, kad benamiai gyvūnai privalo būti gaudomi bei sunaikinami.

Šis ydingas modelis Lietuvoje taikomas iki šiol. Jo neveiksmingumą įrodo nuolat didėjantis benamių gyvūnų skaičius Lietuvoje, nes pagautų benamių gyvūnų vietą labai greitai užpildo dar didesnis kiekis benamių šunų ar kačių. Papildomai, pagautų gyvūnų žudymas etiniu požiūriu yra rimta visuomenės problema. Neverta tikėtis, kad vaikai, matydami ir žinodami apie valstybės finansuojamą gyvūnų žudymą, gali išmokti netoleruoti žiaurumo, neskriausti kitų, saugoti gamtą.

Užsienio šalių patirtis rodo, kad gyvūnų gaudymas ir tolimesnis migdymas ne tik etiniu, bet ir ekonominiu požiūriu yra visiškai neveiksmingas metodas. Benamių gyvūnų populiacijos kontroliavimas juos pagaunant, sterilizuojant ir paleidžiant gyventi į tą pačią aplinką veikia kur kas efektyviau: gyvūnas aplinką pažįsta, moka joje išgyventi; sterilizuotas nebekovoja dėl priešingos lyties, taigi nebėra toks aklai agresyvus ir neatsargus; nebeveda palikuonių, taigi nedidina populiacijos, kuriai reikėtų ir didesnės teritorijos; savo teritoriją ir toliau gina, todėl nebeįleidžia naujų narių, o tuo pačiu ir nekeičia skirtingų gyvūnų rūšių – „natūralių priešų“ tarpusavio balanso.

Pažymėtina, kad Europos konvencija dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos, kuri galioja Lietuvoje nuo 2004 metų balandžio mėnesio, taip pat nurodo valstybėms-konvencijoms narėms prisidėti prie humaniško benamių gyvūnų skaičiaus mažinimo atliekant šių gyvūnų sterilizaciją.

Gyvūnų žudymas kaip benamių gyvūnų skaičiaus mažinimo būdas buvo įtvirtintas dar 1972 metų Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nutarime.Benamių gyvūnų situacija Lietuvoje susidomėjo ir užsienio gyvūnų globos organizacijos. Šių metų rugpjūčio mėnesį Vilniuje lankėsi tarptautinės nevyriausybinės gyvūnų globos organizacijos „Vier Pfoten“ (išvertus „Keturios letenėlės“) Europos viešosios politikos biuro vadovė Dr. Marlene Wartenberg. Ji susipažino su situacija Lietuvoje ir pasiūlė galimybę prisijungti prie „Vier Pfoten“ finansuojamų humaniškų benamių gyvūnų mažinimo programų, kurios vykdomos kitose pasaulio šalyse bei Rytų Europoje.

„Vier Pfoten“ buvo įkurta 1988 metais, jos būstinė yra Vienoje. 2010 m. lapkričio 16 d. įvyko Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarų asociacijos, nevyriausybinių gyvūnų globos organizacijų atstovų susitikimas su svečiais iš Rumunijos – „Vier Pfoten“ padalinio Rumunijoje veterinarijos gydytojais Anca Tomescu ir Corneliu Stoenescu.

Svečiai iš Rumunijos yra profesionalūs veterinarijos gydytojai, organizacijoje „Vier Pfoten“ dirbantys po beveik 10 metų. Rumunijoje „Vier Pfoten“ atstovybė įkurta 2000-aisiais, tačiau benamių šunų populiacijos mažinimas pradėtas dar 1994–95 metais. Rumunai pasiūlė Lietuvoje pradėti taip vadinamą „Pagauk-Sterilizuok-Paleisk“ programą. „Vier Pfoten“ organizacijos finansuojamos mobilios veterinarijos klinikos galėtų pagal sutartį su savivaldybėmis sterilizuoti benamius gyvūnus bei vakcinuoti juos nuo pasiutligės. Vykdant analogišką projektą Bukarešte jau po metų ženkliai sumažėjo benamių gyvūnų skaičius.

Vilniaus miestui arba kitiems Lietuvos miestams ar vietovėms, kurių savivaldybės pageidaus prisijungti prie šio projekto, „Vier Pfoten“ siūlo visokeriopą savo pagalbą: organizacijos atstovai atvyktų su savo gyvūnų gaudymo, bei veterinarine įranga; patys gaudytų ir sterilizuotų gyvūnus; surengtų mokymus mūsų veterinarijos gydytojams, kurie galėtų tęsti projektą netgi svečiams išvykus. Prieš paleidžiamas atgal į savo aplinką kiekvienas sterilizuotas gyvūnas papildomai būtų paskiepytas nuo pasiutligės ir pažymėtas.

Visas iš Lietuvos veterinarijos vaistinių įsigyjamų medikamentų, reikalingų projekto vykdymui, išlaidas „Vier Pfoten“ apmokėtų. Projektas nebūtų vienkartinis, organizacijos atstovai Vilniuje ar kituose miestuose lankytųsi periodiškai, kad prižiūrėtų projekto vykdymą. „Vier Pfoten“ vykdydama šį projektą reikalauja tik vieno pagrindinio dalyko: nuo tos dienos, kai būtų pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, savivaldybė privalo garantuoti, kad jos ribose nebebus migdomas nė vienas gyvūnas, išskyrus atvejus, kai tai neišvengiama dėl gyvūno sveikatos būklės.

Ar toks etiškai bei ekonomiškai efektyvus projektas bus įgyvendintas Lietuvoje, priklauso nuo Vilniaus miesto savivaldybės, nes „Vier Pfoten“ gali pradėti veiklą tik pasirašiusi sutartį su savivaldybe, kurioje ruošiasi vykdyti programą. Belieka tikėtis, kad Vilniaus miesto savivaldybė sutiks pakeisti jos daug metų gyvūnų migdymą vykdančios įmonės UAB „Grinda“ veiklą ir pagaliau priimti iš užsienio siūlomą pagalbą bei išbandyti humaniškus bei veiksmingus benamių gyvūnų mažinimo metodus.

Laikas keisti požiūrį į gyvūnus, tapti neabejingiems mus supančiai aplinkai ir šalia gyvenančiam gyvam padarėliui, jaučiančioms ir kenčiančioms būtybėms, kurių žudymas negali būti toleruojamas save civilizuota laikančioje valstybėje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos