Pataisoje numatoma, jog „tas, kas kankino arba kitaip žiauriai elgėsi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų ir šešių mėnesių.” Svarstymo eigoje maksimali bausmė buvo sumažinta iki vienerių metų.
Sugriežtinusi bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais Lietuvai „neišsišoktų“ – daugelyje Europos sąjungos šalių įstatymai kur kas griežtesni. Dabartiniame siūlyme numatyta švelnesnė bausmė, nei iš pradžių siūlė šios BK pataisos iniciatorė Dangutė Mikutienė. Ji ragino nurodyti, kad maksimali bausmė būtų 4 metai nelaisvės. Politikė atkreipė dėmesį, kad S.Šedbaro siūlymu BK formuluotė netgi dar labiau sušvelninta. „Bausmė bus skiriama tik tada, jeigu gyvūnas buvo sužeistas ar suluošintas“, – Seimo posėdyje aiškino D.Mikutienė.
TTK narys Vidmantas Žiemelis akcentavo, kad svarbiausia – bausmės neišvengiamumo principo pritaikymas. „Mūsų BK apskritai yra labai griežtas. Vieneri metai nelaisvės – ir taip pakankamai didelė sankcija. Jeigu kas buvote pataisos darbų įstaigose, tai puikai žinote, ką reiškia būti nuteistam vieniems metams laisvės atėmimui – pakanka“, – tikino parlamentaras.
D.Mikutienė tikino, kad sugriežtinusi bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais Lietuva „neišsišoktų“ – daugelyje Europos sąjungos šalių įstatymai kur kas griežtesni. Seimo narys Petras Auštrevičius išvardino keletą pavyzdžių: Italijoje už žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 mėnesių iki 3 metų, bauda nuo 3 iki 160 tūkst. eurų. Jungtinėje Karalystėje už tokį nusikaltimą gresia bauda iki 20 tūkst. svarų sterlingų arba laisvės atėmimas iki 51 savaitės.
Gyvūnų mylėtojams pataisa neįtinka
Gyvūnų mylėtojai jau anksčiau piktinosi S.Šedbaro siūloma pataisa, mat pagal naująją BK formuluotę reikėtų įrodinėti, kad gyvūnui buvo padaryta žala. Taip pat pareigūnams bus palikta per didelė laisvė interpretuoti įstatymus parenkant bausmę.
Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyriaus prezidentė Danutė Navickienė „15min“ buvo pateikusi pavyzdžių, kaip minėta spraga būtų galima pasinaudoti: šuns kailio apipylimas dažais, jo nosies šnervių pripurškimas klijų ar gyvūno išmetimas pro langą, jeigu keturkojis nemirs ar neliks suluošintas visam gyvenimui, bus traktuojamas tik kaip administracinis teisės pažeidimas, už kurį bus galima atsipirkti baudomis nuo 100 iki 300 litų.
S.Šedbaras yra aiškinęs, kad jo pasiūlytos pataisos siekis – atskirti Administracinių teisės pažeidimų ir BK nuostatas, mat iki šiol šie kodeksai dubliavosi.
