15min.lt jau publikavo vilkmerge.lt parengtą istoriją apie Ukmergėje peršautą šunelį Rudį. Įtarimas dėl švaistymosi ginklu pačiame mieste tuomet krito ant vietos medžiotojų.
Šįkart vieno Utenos gatvės namo gyventoja Vilma Visockienė kreipėsi į policiją su pranešimu, kad antradienį kaimynų sandėliuke galimai buvo nušautas jos katinas. Moteris tvirtina, kad katiną uždarė ir medžiotojus iškvietė jos kaimynė, su kuria jau ne pirmą kartą kyla konfliktas dėl naminių gyvūnų.
 |
| vilkmerge.lt nuotr./Vilma Visockienė vieno katinėlio pasigedo po šūvio kaimynės sandėliuke. |
Kaip poniai Vilmai pasakojo kaimynai, jie matė Utenos gatvės gale pastatytą visureigį. Iš jo išlipo stambokas vyras, rankoje laikydamas kažkokį futliarą. Po kiek laiko moteris sandėliuke išgirdo į šautuvo šūvį panašų garsą, o vėliau vyras rankose išsinešė kažką suvyniotą į maišą. Kaip tik po to ir dingo jos vienas iš katinėlių. Vilma taip pat pasakojo, kad ji pamaitina ir kelis beglobius katinus, kurie užklysta į jos kiemą. Vieną katytę savo lėšomis moteris net sterilizavo. Ji įsitikinusi, kad tai pats humaniškiausias kovos būdas su beglobiais naminiais gyvūnais.
Kaip paaiškėjo, pagalbos dėl kaimynės laikomų katinų jau ne pirmą kartą miesto seniūno prašė Filomena Šimonienė. Ponia Filomena teigė, kad seniūnas patarė jai kreiptis į Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininką Stasį Braknį. Moters teigimu, medžiotojai ne pirmą kartą taip gaudo beglobius gyvūnus. „Mano sandėliuke renkasi visos tos katės, iš ten sklinda smarvė, sandėliuką tenka pastoviai vėdinti. Šį kartą sandėliuke katiną sugavo patys medžiotojai, aš pati nieko negaudžiau“ – portalo vilkmerge.lt žurnalistams teigė ponia Filomena.
Pasiteiravus miesto seniūno Stasio Jackūno dėl šių namų gyventojų konflikto, jis sakė, kad situacija jam yra žinoma. Moteris pagalbos į jį kreipėsi prieš pusantro mėnesio. „Jai pasiūliau kreiptis į S.Braknį, kurio vadovaujama įstaiga yra sudariusi sutartį su savivaldybe dėl beglobių gyvūnų priežiūros“, – kalbėjo seniūnas.
 |
| vilkmerge.lt nuotr./Štai šiame sandėliuke, kaip teigia moteris, buvo galimai nušautas jos katinas. |
Tačiau seniūnas patikino, kad ši sutartis medžiotojams teisės šaudyti gyvūnų nesuteikia. Be to, po į viešumą iškilusios istorijos su šuneliu Rudžiu, sutarties vykdymas su medžiotojais sustabdytas.
Naminių gyvūnų parduotuvės savininkas Stasys Barauskas kategoriškas – mieste šaudyti gyvūnus griežtai draudžiama. Juos reikia sugauti, ne mažiau kaip 10 dienų laikyti, nes galbūt atsiras gyvūnėlio šeimininkas. Ir tik tuomet humaniškais metodais gyvūną galima sunaikinti ir atitinkamai utilizuoti. „Šaudymas yra pats pigiausias gyvūnų naikinimo būdas, tačiau griežtai draudžiamas, jei gyvūnai nekelia grėsmės aplinkiniams“ – sakė S.Barauskas.
Jam pikta, kad maždaug prieš 7 metus jis rengė projektą dėl gyvūnų globos namų steigimo, tačiau savivaldybės vadovų šis projektas nesudomino. Paskelbusi konkursą savivaldybės administracija visą beglobių gyvūnų kontrolę perdavė vienai bendrovei iš Kauno. S.Barausko teigimu, bendrovė pati negaudė tų gyvūnų, o tik atvažiuodavo išsivežti jau sugautų. Jam nepavyko išsiaiškinti koks buvo Ukmergėje sugautų gyvūnų likimas.
Nepasiteisinus sutarčiai su minėta bendrove, ji buvo nutraukta ir pasirašyta nauja su Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugija. „Man keista, jog bemaž visas miestas žino, kad yra šaudomi gyvūnai ir tai tęsiasi jau ne vienus metus, tačiau miesto valdžia apie tai nieko nežino ir nieko net pasakyti negali“, – stebėjosi S.Barauskas.
Narpliodami susidariusią situaciją vilkmerge.lt žurnalistai rado vadinamuosius „gyvūnų globos namus“. Pavažiavus keletą kilometrų už Dukstynos kapinių aptikta viena sodyba, kurioje stovi štai toks atmestinai suręstas voljeras su jau bebaigiančiu išblukti užrašu: „Beglobių gyvūnų surinkimo punktas“. Apgailėtinai atrodančiame voljere stovi ar tai būda, ar tai narvas, o gretimai – dideli du į žemę įkasti metaliniai konteineriai.
 |
| vilkmerge.lt nuotr./Taip apgailėtinai atrodo Ukmergės „Beglobių gyvūnų surinkimo punktas“. |
Į vieną iš jų pavyko net žvilgtelėti. Atidarius, į nosį trenkė baisi pūvančios mėsos smarvė, žurnalistai išvydo, kaip matyti, ne taip jau seniai nudaigotų šunų kūnus, į konteinerį sumestus keliais aukštais. Akivaizdžiai matėsi, kad yra ir daugiau kūnų, tik jie jau ganėtinai suirę.
 |
| vilkmerge.lt nuotr./„Punkto“ teritorijoje aptikti du į žemę įkasti metaliniai konteineriai. |
Viename „punkto“ kampe stovėjo metalinis narvas. Po juo visa žemė prisigėrusi kraujo, mėtėsi nepigus kažkokio gyvūnėlio antkaklis.
Vilkmerge.lt žurnalistai paprašė tokius „globos namus“ įvertinti kartu buvusio S.Barausko: „Žinote, geriau jau konclageryje, nei tokiuose „globos namuose“. Žiūrint į paliktus pėdsakus voljere, akivaizdu, kad gyvų šunų čia ilgai nebūta. Gal kokius metus, na bent jau pusmetį tai tikrai, o duobėje esantys šunys – sumesti neseniai. Taip kaip yra dabar – negali būti jokiais būdais. Šalia voljeras, o gretimai utilizavimo vieta – tai neįmanomas dalykas. Į duobę šunys sumesti ir laikomi ne pagal utilizavimo taisykles, tuo labiau pati duobė laisvai prieinama bet kam, o ji turėtų būti užrakinta. Nesuprantu, kaip buvo įmanoma tokioje vietoje, šalia gyvenamo namo, ir tokiomis sąlygomis išvis gauti leidimą, nes leidimas, manau, turėtų būti“, – situaciją įvertino S.Barauskas.
Įvykio aplinkybes ėmėsi tirti ir rajono policijos komisariato pareigūnai.
Visas nuotraukas galite peržiūrėti čia.
Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintų reikalavimų „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų globos namams“.
Benamius gyvūnus galima gaudyti nenaudojant specialių gaudymo priemonių ar jas naudojant taip, kad gyvūnai nebūtų sužaloti, nepatirtų kančių ir papildomo streso.
Negalima naudoti šaunamųjų įrenginių su sedatyviniais preparatais gaudant gyvūnus miesto teritorijoje, išskyrus atvejus, kai gyvūnai kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai.
Gyvūnų transportavimo priemonė turi turėti pažymėjimą apie transporto priemonės tinkamumą gyvūnams vežti Lietuvos Respublikoje. Taip pat reikalaujama, kad transporto priemonė turi būti pažymėta specialiu ženklu ar užrašu „Benamiai gyvūnai“, turi būti nurodytas gyvūnų globos namų pavadinimas, telefonas.
Į gyvūnų globos namus patekę šunys turi būti: patikrinti kliniškai, užregistruoti, suženklinti individualiu numeriu (su antkakliu) ne vėliau kaip per 24 valandas nuo atvežimo. Jei serga ar sužeisti – nedelsiant apžiūrėti ir gauti pirmąją pagalbą. Laikomi ne mažiau kaip 10 dienų karantino patalpose (atliekamas klinikinis tyrimas ir įvertinama elgsena).
Šunys, laikomi narvuose ir neturintys tinkamos pasivaikščiojimo vietos, turi būti išvedami pasivaikščioti su pavadėliu mažiausiai 2 kartus per dieną ne mažiau kaip 20 minučių.
