Gerbiamas pirmininke,
Žiauraus elgesio su gyvūnais atvejai Lietuvoje jau tampa kasdienybe.
Skaudu pripažinti, bet pastaruoju metu, tik per paskutinius porą mėnesių, nukankinti, pasmaugti, padegti, užkapoti gyvūnai Lietuvoje tapo beveik kasdienybe: Vilniuje viela smaugta ir padegta kelių mėnesių šunytė, beglobių sterilizuotų gyvūnų egzekucija Širvintose, Marijampolės kaime aštuonmečio kapota šunytė, Vaidotuose perpjauta gerkle šunelis, sudaužyta galva kalytė Nemenčinėje ir pan. Kiekvieną dieną gyvūnų globėjai susiduria su žiaurumu nukreiptu prieš silpnesnį, tą, kuris negali apsiginti, tą, kuris išmestas į gatvę tampa dar ir sadistų auka. Skaičiai baugina ir šiurpina.
Šios problemos paliekamos spręsti pavieniams žmonėms ar gyvūnų globos organizacijoms, kurios neturi jokių juridinių galių, išskyrus tai, kad gali kreiptis į atsakingas institucijas. Tačiau daugeliu atvejų ikiteisminiai tyrimai nepradedami nesivarginant net apklausti liudytojų. O žiaurumo atvejai prieš gyvūnus laikomi antrarūšiais ir nevertais įsigilinti – tiek dėl nusikaltimo kvalifikavimo kaip lengvo, tiek dėl minėto abejingumo gyvūnus kankinę ar kitaip žiauriai su jais pasielgę žmonės dažniausiai atsakomybėn nėra traukiami, todėl lieka nenubausti. Be to, Lietuvos Respublikos įstatymuose už žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta pernelyg švelni ir visiškai neadekvati atsakomybė. Tačiau žiaurumas nukreiptas prieš gyvūną labai greitai atsigręžia ir prieš vaiką, senelį, silpnesnį, negalintį apsiginti. Stebimės vaikų ar nepilnamečių žiaurumu, tačiau nematome esmių esmės ir pagrindo iš kur kyla šis žiaurumas.
Nežiūrint tai, kad buvo pakeistas Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas į Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, žiaurus elgesys prieš gyvūnus nebus sustabdytas, jei nebus pakeista baudžiamoji atsakomybė ir administracinės nuobaudos.
Baudžiamoji atsakomybė arba didelė administracinė nuobauda yra tos priemonės, kurios turėtų būti taikomos kovojant su žiaurumu prieš gyvūnus. Be veiksmingos ir ilgalaikės gyvūnų gerovės politikos Lietuvoje gyvūnų padėties gerinimas liks tik atskirų organizacijų bei neabejingų žmonių rūpesčiu. Be valstybės institucijų pritarimo ir palaikymo šios politikos tobulinimui nepavyks sustabdyti žiaurumo ir sadizmo nukreipto prieš gyvūnus.
Lietuva jau dabar kitų šalių akimis atrodo kaip netolerancijos ir smurto prieš gyvūnus tauta. Nors minimaliai besidomintys gyvūnų padėtimi Lietuvoje, kitose šalyse gyvenantys žmonės kraupsta sužinoję kas vyksta, emigravusieji iš Lietuvos čia net nebeketina grįžti, atvirai sakydami, kad tokių baisių atvejų, kurie vos ne kasdien vyksta tokioje mažoje šalyje jie niekur nėra matę.
Prašome iš esmės peržiūrėti Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso straipsnius, reglamentuojančius atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais, sugriežtinant baudžiamąją atsakomybę ir padidinant administracinę atsakomybę tokiomis baudomis, kurios būtų adekvačios gyvūno sveikatai bei gyvybei padarytam nusikaltimui.
Lietuvos gyvūnų globos draugijos Vilniaus skyrius
VšĮ „Penkta koja“
VšĮ „Rainiukas“
VšĮ „Naminukai“
VšĮ „Lesė“
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“
Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyrius
VšĮ „SOS gyvūnai“
VšĮ „Katino svajonė“
VšĮ Mažeikių gyvūnų globos namai
VšĮ „Mažoji Liza“
Lietuvos gyvūnų globos draugijos Panevėžio skyrius
VšĮ Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija
