Pusantros valandos pasirodymas – teatralizuota žydų kultūros istorija, pasakojanti mažo žydų miestelio gyvenimą prieš karą, jo metu ir pokario laikotarpiais.
 |
| „Fajerlech“ pasirodymas |
Stilizuoti šokių ir dainų pasirodymai atliekami dvejomis kalbomis – jidiš ir hebrajų, siekiant pristatyti tiek Europos, tiek Izraelio žydų kultūras. Visos programos metu leidžiama lietuvių kalba įrašyta fonograma, aiškinanti žiūrovams scenoje ne lietuvių kalba vaizduojamus įvykius.
Pasak idėjinės programos autorės ir režisierės, „Fajerlech“ folklorinio ansamblio vadovės Larisos Vyšniauskienės, programoje pasirodžiusios dvi paauglių ir suaugusiųjų šokių bei vokalo grupės pristatė tris esminius Lietuvos žydų istorijos įvykius, stipriai įtakojusius pokyčius litvakų kultūroje. Pasirodymo pradžioje folklorinis ansamblis parodė improvizuotą Lietuvos žydų prieškario miestelių gyvenimą. Programoje vaizduojamos miestelio gyventojų, jaunimo kasdienybės realijos, įvardinant ypatingas šventes, vietos autoritetus ir romantiškas istorijas, kurie išreiškiami šokio ir muzikos ritmų pagalba. Pasak vadovės, siužetas pakrypsta dramatiška linkme, kai Lietuvos žydų miestelius ištinka tragiškas likimas – daugiau nei 90 procentų buvusiųjų gyvenviečių buvo išniekintos, negrįžtamai sugriauti tūkstančiai likimų. Po šio įvykio programos „Grįžkim valandėlei į Štetlą“ veiksmas persikelia į 1948-uosius metus, kai buvo įkurta Izraelio valstybė. Žydų bendruomenės kultūrinis savitumas vizualiai išreiškiamas, pasirenkant įvairias choreografines ir muzikines kompozicijas.
Režisierės sumanymu, kiekviena pasirodymo scena atliekamų dainų ir judesių atžvilgiu – išskirtinė ir kartu darniai įsiliejanti į bendrą vaizduojamų įvykių kontekstą. Dainos kinta sulig siužetu: laimingą gyvenimą, romantiškas meilės istorijas keičia skausmingus žmonių išgyvenimus simbolizuojanti muzika. Siekiant sujaudinti ir supažindinti žiūrovus su neišgalvotais faktais, pasitelkiami skirtingų kompozitorių kūriniai, kurių aranžuotes kuria „Fajerlech“ vokalo vadovas Michailas Filipovas. Lygiai taip pat keičiasi choreografų Ariko Krupo ir Lizos Volynskajos sukurti šokiai, kurių kiekvienas turi simbolinę prasmę. Siekiant litvakų istoriją pavaizduoti kuo realistiškiau, atlikėjai vilki prieškario žydų miestelio gyventojams būdingais kostiumais.
Nepaisant stilizuotų drabužių, dramatiškai kintančių šokio ir muzikos ritmų, entuziazmo nestokojančių atlikėjų, „Fajerlech“ vadovė Larisa Vyšniauskienė teigė, kad „Be2gether” festivaliui paruoštas pasirodymas yra ne vien pramoga. Pristatyta programa buvo siekama ne tik sudominti žiūrovus, bet kartu suteikti jiems žinių apie turtingą žydų kultūros istoriją, taip pažymint edukacinį „Fajerlech“ pasirodymo pobūdį.
