„Ekologinių ūkių Lietuvoje yra mažai, nes tai labai sunkus darbas, reikia įdėti daug rankų darbo, negalima naudoti trąšų, turi kažką sugalvoti, kad daržovė užaugtų, parinkti tinkamas sėklas. Ne vienerius metus ieškojau tinkamų sėklų, nebuvo iš karto taip, kad pasėjau ir derlius buvo gausus“, – pasakojo G.Čičiurka.
Pradėdamas ekologiškai ūkininkauti jis teigė norėjęs maitinti tautą ir skatinti kitus tai daryti. Paklaustas, ar šių tikslų pavyko pasiekti, G.Čičiurka pasakojo jau kelerius metus pastebįs, kad daržoves, nors ir nebūtinai ekologiškas, pradėjo auginti net ir tie, kurie anksčiau to nedarė.
Ūkininkas teigė iš pradžių ekologiškas daržoves auginęs 20 arų plote, dabar tam skiria jau apie 3 ha savo žemės. Dar papildomai užaugina apie 2 ha bulvių, o visa kita žemė skirta auginti grūdines kultūras, kurios ekologiniame ūkyje reikalingos sėjomainai – kadangi negalima naudoti trąšų, būtina sėti ankštines kultūras, o daržoves sodinti po jų.
G.Čičiurka įsitikinęs, kad ekologiškų produktų kainos Lietuvoje nėra tokios, kokios turėtų būti. Esą prekybos centruose ekologiškos daržovės brangiai kainuoja tik todėl, kad prekybininkai taiko 400 proc. antkainius.
„Aš pats tiekiau daržoves vienam prekybos centrų tinklui, tačiau šiemet sutarties nepratęsiau. Tarkim, aš parduodu daržovių kilogramą po 2 Lt, tačiau prekybos centre jos kainuoja 6 Lt. Tada mano daržovių niekas nebeperka. Danijoje neekologiškų bulvių kilogramas kainuoja 7 Lt, o ekologiškų – 15 Lt. Jeigu mes tokias aukštumas pasiektume, gal ir ekologinių ūkių bei daržovių daugiau atsirastų“, – svarstė G.Čičiurka.
Ūkininkas pirkėjų laukia savo ūkyje arba veža jiems daržoves tiesiai į namus, daugiausia į Vilnių ar Kauną. „Kuo toliau, tuo didesnis tas pirkėjų ratas, žmonės vieni nuo kitų „užsikrečia“. Tiekiu produktus ir ekologiškoms parduotuvėms, tačiau jos tai atsidaro, tai užsidaro“, – aiškino ūkininkas.