„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Ekologiškas gyvenimas (ne)įmanomas?

Daugelis lietuvių mano gyveną ekologiškai, jei atsisako maisto su konservantais ir chemikalų prikimštų buitinių valiklių. Tačiau tikras ekologiškas gyvenimas – kur kas daugiau. Tai – gyvenimo būdas, filosofija, kai kasdien užsiimdamas paprasčiausiais dalykais galvoji, ką paliksi po savęs.
Ekologija, sveikas maistas
Ekologija, sveikas maistas / Sauliaus Chadasevičiaus / 15min nuotr.

Paskutiniais duomenimis, Lietuvoje norint pirkti ekologiškus produktus ir prekes, reikia išleisti 2,5 karto daugiau pinigų toms pačioms prekėms įsigyti. Tačiau ekologiška gyvensena besidominti vilnietė Eglė Januškevičiūtė tikina, kad ekologija – tai ne tik maistas ir buitis. Tai nuolatinis mąstymas, ką pirkti ir ko ne, kad pasaulis būtų švaresnis.

Tikri dalykai brangiai nekainuoja

„Man ekologija ir ekonomija yra neatsiejamos sąvokos“, – nukirto E.Januškevičiūtė. Pasak jos, siekiant gyventi ekologiškiau, svarbiausia mąstyti apie tai, ką valgai, kuo prausiesi, ką dėvi, kuo važinėjiesi ir, svarbiausia, kokią žalą tavo naudojami produktai padaro aplinkai.

„Kai pradedi mąstyti apie tai, kiek po savęs visko palieki, kažkaip natūraliai nebeimi atskiro plastikinio maišelio kiekvienai prekei, į parduotuvę atsineši vieną medžiaginį. Taip pat renkiesi produktus, kurių pakuotės lengviau suyra, atsisakai tokių daiktų, kurių vartojimo terminas trumpalaikis. Svarstai, ar vienam sezonui reikia vienų batelių, ar keliolikos“, – pavyzdžiais dalijosi moteris.

Pasak jos, normalu, kad šitaip mąstant ir pinigų išleidžiama mažiau. Be to, E.Januškevičiūtė siūlo nepasiduoti „ekologiškų“ produktų pirkimo madai, nes šie dažniausiai yra tik pigių alternatyvų brangi kopija.

„Pavyzdžiui, šampūnas. Mes įpratę pirkti tai, kas parduodama. Tačiau juk šalia, gamtoje, yra visiškai natūralių to paties šampūno atitikmenų, tik paprastai to nežinome“, – apgailestavo pašnekovė.

Apie pseudoekologiją

Ekologišką gyvenseną propaguojantis Darius Ražauskas taip pat įsitikinęs, kad prekybos centruose pirkti ekologiškais vadinamus skalbimo miltelius, šokoladą ar kitas, jo žodžiais, pseudoekologiškas prekes yra visiškai neekologiška.

„Tai yra visiška nesąmonė, nes tie produktai dažniausiai gaminami masiniu būdu, tad paskaičiuokime, kiek buvo sunaudota elektros, darbo, naftos, kad tie produktai būtų pagaminti, užšaldyti ir atvežti iki mūsų. Tada ir pamatysime, kad tai anokia ekologija“, – dėstė D.Ražauskas.

Ekologija ir ekonomija yra neatsiejamos sąvokos.

Jo nuomone, daug daugiau ekologijos yra paprastame močiutės darže, taip pat savo paties surinktose uogose ir grybuose. Vyras įsitikinęs: masiškai gaminamų  ekologiškomis pavadintų prekių pirkimas yra didžiausia lietuvių klaida siekiant švaresnio gyvenimo. Tai, pasak jo, tik technokratinė ekologija, kai viską norisi gauti čia ir dabar.

D.Ražauskui pikta, kad ekologiškų prekių kainos tokios didelės. Jo įsitikinimu, tai turėtų būti daug pigiau, nei masinės gamybos produkcija, nes jiems pagaminti juk nereikia galybės energijos, darbo jėgos, priedų, trąšų. 

Viskas prasideda mintyse

Dabartiniais laikais būti visiškai ekologiškam neįmanoma net nusprendus gyventi atokiame Sibiro užkampyje. „Net ir ten, žinoma, mažiau nei mieste, bet tave pasieks pasaulio užterštumas per lietų, orą“, – pastebėjo D.Ražauskas.

Tačiau pasistengti gyventi bent kiek švariau, anot jo, būtina. Juk ekologiškas gyvenimas pirmiausia prasideda mintyse – tada, kai žmogus ima savęs klausti, kodėl jis nori gyventi sveikiau, ramiau, švariau.

„Galiausiai tokie klausimai vis tiek veda prie vieno atsakymo, kad viskas, ką turime, yra Žemė. Kai į ją pradedame žiūrėti, kaip į draugę, mamą, kuri duoda gyvybę. Kai suprantame, kad kitos Žemės neturime, o Marse sąlygos gyventi ne pačios geriausios, tada ir ateina ekologija“, – įsitikinęs D.Ražauskas.

Įmanoma ir mieste

Nors populiaru manyti, kad ekologiškai gyventi galima tik kaime, kur pats užsiauginsi dalį produktų, o namą susiręsi iš švarių medžiagų, vis dėlto pradėti ekologišką gyvenimą galima ir miesto daugiabutyje.

„Butą galima susiremontuoti cheminių medžiagų neturinčiomis priemonėmis. Taip pat galima susidėti natūralaus medžio langus, grindis. Tokius aktyviai gaminti pradeda ir vietiniai Lietuvos gamintojai. Jei yra balkonas – bute galima pradėti ir ūkininkauti: užsiauginti bent prieskoninių žolelių, keletą daržovių. Svarbiausia – noras“, – tikino D.Ražauskas.

Anot jo, lietuviai nėra paskutiniai pasaulyje pagal rūpestį Žemės likimu: „Mes nenutolome nuo žemės tiek, kiek didžiųjų valstybių gyventojai, kurie nebežino, ką reiškia patiems uogauti, grybauti. Mums gamta nuo vaikystės įskiepyta. Ji yra likusi kaip gerovės, puikios savijautos šaltinis. Todėl Lietuvoje kilusi ekologijos banga nėra vien technokratinė. Tikroji giluminė ekologija gyvuoja mūsų šaknyse.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų