„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Daržovė iš savo daržo – nebūtinai ekologiška

Prieš keletą metų prasidėjusi ekologiško maisto mada neslūgsta. Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovo prof. Rimanto Stuko tai nestebina, mat šiuo metu vis daugiau kalbama apie neigiamą maiste esančių teršalų poveikį sveikatai.
Salotos
Salotos / sxc.hu nuotr.

„Ekologiški produktai neturi priemaišų, todėl žmonės jų nori. Mes darėme tyrimą, po kurio paaiškėjo, kad ekologiškus produktus vartotų dauguma, tačiau daugeliui jie yra per brangūs“, – kalbėjo daugybę metų lietuvių mitybos įpročius tyrinėjantis R.Stukas. 

Lieja devynis prakaitus

Pasak pašnekovo, didelės ekologiškų maisto produktų kainos neturėtų kelti nuostabos, nes ūkininkams tenka lieti devynis prakaitus, kad jų produkcija atitiktų keliamus reikalavimus.

R.Stukas pateikė pavyzdį: kopūstus auginantis ūkininkas gali juos nupurkšti priemone, kuri atbaidys kenkėjus, tuo metu ekologinio ūkio turėtojui teks samdyti pagalbininkus, kurie rankomis nurinktų daržoves puolančias kirmėles.

Be to, nuimtą derlių reikia laikyti tam itin gerai pritaikytose patalpose, antraip su juo tektų atsisveikinti. „Jeigu ekologinio ūkio savininkai neužtikrins pastovios patalpų temperatūros ir santykinio drėgnumo, produktus ims pulti bakterijos, pelėsiai, grybeliai. Labai sudėtinga išlaikyti užaugintą produkciją, ir, žinoma, brangu“, – kalbėjo pašnekovas.

Keli mitai

Profesorius pastebėjo, kad žmonės dažnai nesupranta, kas yra ekologiškas ūkis ir mano, kad pirkdami pieną, mėsą ar daržoves iš močiučių turguje maitinasi ekologiškais produktais.

„Jeigu žmogus savo darže augina daržoves, kurias tręšia tik mėšlu, nenaudodamas sintetinių trąšų, tai nereiškia, kad jis išaugino ekologišką produktą. Visas auginimo procesas turi būti ypatingas. Iš kur mes žinome, kokie ten gruntiniai vandenys, kokia dirva, gal joje yra padidėjęs medžiagų, kurių negali būti ekologiškoje daržovėje, kiekis? – teigė pašnekovas. – Ekologiškame ūkyje viskas tikrinama: ir dirva, ir vanduo, gyvuliai gali būti šeriami tik ekologišku pašaru. Reikalavimai tikrai griežti.“

Dar vienas mitas, anot pašnekovo, tai, jog ekologiškose daržovėse esą nėra nitratų. Kartais, pasak R.Stuko, ekologiškoje produkcijoje gali būti netgi daugiau nitratų, tačiau negali būti jų pertekliaus.

Rūkytų gaminių pinklės

R.Stuko teigimu, kartais, vertindami, kuris produktas saugesnis, žmonės apsigauna. Pavyzdžiui, profesorius nelinkęs peikti mėsos, kuri pardavinėjama kaip rūkyta, nors iš tiesų yra išmirkoma chemikaluose.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tradiciniu būdu rūkytas gaminys – geresnis. Tačiau kai mėsa gaminama su maisto priedais, mes tiksliai žinome, koks jų kiekis produkte, tuo metu visai pamirštama, kad dūmuose yra įvairių kancerogeniniu poveikiu pasižyminčių medžiagų, kurios gali kenkti sveikatai“, – sakė jis.

R.Stukas pabrėžė, kad rūkytų gaminių kasdien valgyti nepatariama – jie skirti tik mitybai paįvairinti.

Ūkininkų prekės lentynose neužsiguli 

Prekybos tinklo „Iki“ Komunikacijos skyriaus vadovas Valdas Lopeta tikino, kad pirkėjus domina ekologiškos prekės ir ši tendencija išlieka stipri. Pasak jo, šeimos dažniau renkasi sveikesnį maistą, ekologiškas daržoves, miltus, o moterys – ekologišką kosmetiką, higienos reikmenis, buities valymo priemones.

Prekybos tinklo „Maxima“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė teigė, kad sertifikuotos ekologiškos prekės yra brangesnės, todėl jų paklausa mažesnė. Pasak jos, populiariausi „Maximose“ – ekologiški duonos ir pieno gaminiai, vaisiai bei daržovės.

O.Malaškevičienė pabrėžė, kad gyventojai mielai perka Lietuvos ūkininkų produkciją, todėl iki kitų metų tokių prekių bus galima įsigyti jau šešiose „Maximose“.

Jos teigimu, Lietuvos ūkiuose pagamintų produktų kokybė tikrinama taip pat, kaip ir visų kitų prekybos centruose parduodamų prekių. „Kokybę įrodo ir tai, kad nesulaukiame pirkėjų nusiskundimų dėl ekologiškų produktų kokybės“, – pabrėžė O.Malaškevičienė.

Pigiau nei specializuotose parduotuvėse

Prekybos centrų tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė sakė, kad pirkėjai dažniausiai renkasi ekologiškus pieno produktus, duoną, kitą maistą bei higienos priemones vaikams.

„Šiuo metu ekologiškų prekių pasirinkimas yra tikrai didelis, o kainos – daugumos nežymiai didesnės nei įprastų, tačiau mažesnės nei specializuotose parduotuvėse. Ekologiškas produktas tapo prieinamas net ir tiems, kurie negali už analogišką prekę mokėti gerokai brangiau – tokių prekių gerbėjų ratas sparčiai plečiasi“, – tvirtino pašnekovė.

Pasak parduotuvių tinklo atstovės, išaugo pirkėjų poreikis ne tik ekologiškoms, bet ir prekėms „iš kaimo“. „Rimi“ tinklui priklauso šešios „Vikio“ parduotuvės, kuriose prekiaujama ūkininkų produkcija ir jų populiarumas gerokai pranoko lūkesčius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“