Po ilgų diskusijų darbo grupėje, Žemės ūkio ministro sudarytoje savanoriško maisto produktų ženklinimo išskirtinumą suteikiančiais ženklais gairių projektui parengti, buvo sutarta, kaip ateityje bus ženklinami tokie produktai. Be to, aptarta tvarka, kaip valstybės kontrolės institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuos taip paženklintus produktus ir per kiek laiko gamintojai pasikeis turimas etiketes. Šioje darbo grupėje dalyvavo gamintojų, prekybos asociacijų, mokslo bei valstybės institucijų atstovai.
Baigiamojo darbo grupės posėdžio metu buvo pabrėžta, kad maisto priedai – tai medžiagos, kurios paprastai nevartojamos kaip maisto produktas ar kaip būdingas maisto produkto ingredientas, bet yra sąmoningai dedamos į maisto produktus technologiniais tikslais pagal gamybos, perdirbimo, ruošimo, apdorojimo, pakavimo, transportavimo ar saugojimo technologiją ir tampa tų maisto produktų komponentais.
Taip pat pabrėžta, kad Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 5 straipsnio nuostatos draudžia:
1) klaidinti vartotoją apibūdinant maistą, nurodant jo rūšį, tapatumą, savybes, sudėtį, kiekį, tinkamumo vartoti terminą, kilmę, tvarkymo ir vartojimo būdą bei laikymo sąlygas;
2) nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi;
3) nurodyti, kad koks nors maistas turi ypatingų savybių, jeigu iš tikrųjų tokiomis savybėmis pasižymi visi panašūs gaminiai.
Apibendrinant darbo grupės suformuotas išvadas, nutarta:
1. Atsisakyti išskirtinumą suteikiančių, absoliučių teiginių „Be E“, „Be jokių E“ ir pan., nes nenurodomas faktas, kad galutiniame gaminyje yra natūraliai susidariusių junginių, pagal savo cheminę formulę tapačių maisto priedams, ženklinamiems žymeniu E, ir gamintojas negali užtikrinti, kad tokių medžiagų nebūtų galutiniame produkte. Taip pat teisės aktų nustatyta tvarka draudžiama deklaruoti produkto išskirtinumą, jei tokių produktų gamyboje nevartojami ar neleisti vartoti maisto priedai.
2. Gamintojai, nenaudojantys konkrečių maisto produktų gamybai tokiems produktams leidžiamų vartoti maisto priedų: konservantų, skonio stipriklių ar sintetinių dažiklių (kartu ar atskirai) ir užtikrinantys, kad jų nėra galutiniame produkte, gali nurodyti etiketėse „Be konservantų“, „Be skonio stipriklių“, „Be sintetinių dažiklių“, tačiau tokiu atveju jie prisiima pilną atsakomybę, jei kontrolės metu bus nustatyti vienų ar kitų maisto priedų, nepriklausomai nuo jų kilmės, likučiai.
3. Gamintojai, kurie nenaudoja konkrečių maisto produktų gamybai tokiems produktams leidžiamų vartoti maisto priedų, tačiau identiški maisto priedams junginiai, kaip, pvz., glutamo rūgštis ar glutamatas, yra galutiniame produkte kaip natūrali žaliavos sudėtinė dalis, etiketėje gali nurodyti, kad gaminat produktą nepridėta konkrečių maisto priedų grupių, tačiau turi įspėti, kad gali būti natūraliai susidariusių identiškų junginių.
Norėdami ženklinti produktą šiame punkte pateiktomis nuorodomis, gamintojai privalo užtikrinti gamybos proceso atsekamumą ir, esant reikalui, vadovaujantis savikontrolės sistemos priemonėmis (laboratorinių tyrimų duomenimis, receptūromis, gamybos proceso aprašymais) pateikti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai įrodymus, kad nei leidžiamų vartoti maisto priedų, nei žaliavų, savo sudėtyje turinčių minėtų maisto priedų, šių produktų gamyboje nebuvo naudota.
4. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kontrolės metu laboratoriniais tyrimais nustačiusi produkte identiškų maisto priedams junginių ir iškilus ginčui dėl maisto priedų pridėjimo į produktą gamybos metu, produkto mėginį ir patikrinimo duomenis pateikia įvertinti Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui ir galutinį sprendimą priima remdamasi įmonės savikontrolės sistemos įvertinimo ir instituto išvadomis.
5. Mokslo institucijos kartu su gamintojų asociacijomis informuoja vartotojus žiniasklaidos priemonėmis apie tokio ženklinimo esmę ir taip paženklintų produktų išskirtinumus.
6. Gamintojų turimos etiketės su teiginiais „Be E“, „Be jokių E“ ir pan. gali būti naudojamos iki 2011 m. lapkričio 30 d., jei gamintojas, savikontrolės sistemos priemonėmis gali pateikti įrodymus, kad gamyboje nebuvo naudoti maisto priedai.
