Aiškėja, kad net ir ryškūs užrašai „be E“ maisto produktų etiketėse dar nereiškia, kad produktuose nėra maisto priedų. Pastaruoju metu sugriežtinus produktų be maisto priedų laboratorinę patikrą, net 80 proc. gamintojų, naudojusių šį ženklinimą, patys jo atsisako, nes produktų be maisto priedų gamyba jiems tampa per brangi. Likusius 20 proc. Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai iki gruodžio mėn. žada kruopščiai patikrinti. Akivaizdu, kad nuo gruodžio 1 d. taip paženklintus maisto produktus išvysime žymiai rečiau. Tikrai natūralus, ekologiškas maistas pamažu tampa prabangos preke. Priežasčių nerimauti dėl maisto priedų yra, bet vien tik nerimas problemos neišspręs. Išeitis – bent dalį maisto auginti ir gamintis patiems!
Daržovių auginimas – naudingas ir labai įtraukiantis užsiėmimas. Net ir neturint lopinėlio savos žemės ar draugų, kurie mielai leistų savo sode susikasti porą lysvių daržovėms, pokalbių svetainėse galima lengvai rasti įvairiausių istorijų ir patarimų, kaip balkone užsiauginti prieskonines daržoves, agurkus, pomidorus, svogūnus ar net bulves. Žodžiu, jei jums rūpi tai, ką valgote, išeitį galima rasti visuomet.
Tokią išeitį rado šimtai vaikų globos namų auklėtinių įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose šalia savo globos namų susikasusių lysves ir užsiauginusių įvairiausių ekologiškų daržovių: prieskoninių augalų, agurkų, pomidorų, svogūnų, moliūgų ir kt. Daugeliui jų tai buvo visiškai nauja patirtis, nes darželius įrenginėjo ten, kur daug metų žaliavo pieva. Per metus jie, padedami savo auklėtojų bei projekto „Žalia stotelė“ organizatorių – iniciatyvinės grupės „Eko karta“ savanorių ir UAB agrofirmos „Sėklos“ konsultantų, pramoko daržininkauti ir labai įsitraukė į šią veiklą.
Pageidauja tęsti darbus
Vaikai su akcijos organizatoriais bendravo nuo balandžio mėnesio. Spalį jie vėl susitiko ir, skanaudami ekologiškai išaugintų moliūgų sriubos, kartu aptarė daržininkavimo įdomybes ir sėkmes, žinių ir patirties spragas, kurias reikėtų užpildyti.
Pasak Giedrės Kisielės, iniciatyvinės grupės „Eko karta“ atstovės, tai, kad didžioji dalis akcijos dalyvių nori ir kitais metais kurti ir puoselėti savo „Žaliąsias stoteles“, siekia žinių bei patys imasi vykdyti ekologines iniciatyvas, susijusias su ekologija, aplinkos tvarkymu bei puošimu yra žinia, jog „Žalios stotelės“ idėjos pasiekė vaikų širdis. Tai paskatino šios akcijos iniciatorius sumanytojus ir toliau padėti į žemdirbystę įsitraukusiems vaikams: aprūpinti sėklomis, daigyklomis ir kitomis priemonėmis, konsultuoti, organizuoti mokymus. Aktyviausiems ir trokštantiems naujų žinių sausio ir vasario mėnesiais ketinama surengti seminarus apie gamtinę žemdirbystę.
„Mažos žemdirbystės gudrybės“
Sveiką maistą galima užsiauginti tuomet, jei priežiūrai naudojamos natūralios ir dažniausiai visiškai nieko nekainuojančios priemonės. Jaunuosius „Žaliųjų stotelių“ daržininkus konsultavę iniciatyvinės grupės „Eko karta“ savanoriai kartu su „Sėklos“ konsultantais vaikams parengė paruoštukus „Mažos žemdirbystės gudrybės“, kuriuose pasakojama apie tai, kaip natūraliomis priemonėmis tręšti augalus, kovoti su jų ligomis ir kenkėjais. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad geriausia ir sveikiausia pamaitinti augalus – tręšiant juos iš virtuvės atliekų, nupjautos žolės, šakų ir piktžolių pagamintu kompostu, laistant raugintomis dilgėlėmis ar purškiant svogūnų, česnakų, ievų, medetkų, chrizantemų ar jonažolių purškalais? Ar girdėjote, kad kenkėjus iš šiltnamio galima „išprašyti“ tarp augalų pasodinus serenčių arba primėčius tarp jų žalių varnalėšų ar pomidorų lapų, česnako skiltelių, svogūnų lukštų, tabako? Norint dezinfekuoti dirvą, reikia pasodinti garstyčių ir šioms sužydus ją sukasti, o norint išvengti piktžolių darže, patariama mulčiuoti dirvą smulkintais šiaudais, nupjauta žole ar grikių lukštais.
Augalai augina vaikus
„Žaliųjų stotelių“ kūrėjų – vaikų – mokytojai pastebi, kad daržininkystės nauda – ne tik ekologiškos daržovės. Pasak jų, draugystė su žeme bei augalais keičia pačius vaikus. Draugystė su augalais (gėlėmis) atskleidžia gražiausias vaikų savybes: skatina juos rūpintis kitais ir jaustis atsakingais (akcijos dalyvių iš Bartuškio pagrindinės mokyklos mokytojų atsiliepimai). Svarbiausia, kad gražių minčių pasėtos sėklos išdygo mūsų širdelėse. Paakinti pasakojimų apie sveiką mitybą, eko daržininkystę, atliekų tvarkymą, vaikai patys organizavo pilietinę akciją, kurios metu tvarkė Siesarties upelio pakrantę, pušynėlį (akcijoje dalyvavusių Molėtų vaikų globos namų bendruomenės atsiliepimai).
Savarankiškumo privalumai Ekologiški produktai – sveikesni už įprastai ar pramoniniu būdu užaugintus. Tai patvirtina Europos Sąjungos inicijuotų tyrimų rezultatai. Tinklapyje www.naturele. net rašoma, jog ketverių metų trukmės projekto, vykdyto Anglijos Niukaslo universitete, Didžiojoje Britanijoje, metu atrasta, kad ekologiškai išaugintuose vaisiuose ir daržovėse daugiau antioksidantų ir mažiau riebiųjų rūgščių. Mokslininkai tyrė savo ekologiškai užaugintus vaisius bei daržoves ir galvijų pieną iš kelių ekologiškų ūkių. Paaiškėjo, kad juose antioksidantų apie 50-80 proc. daugiau nei įprastai išaugintuose produktuose. Be to, ekologiškuose kviečiuose, pomidoruose, bulvėse, kopūstuose, svogūnuose ir salotose yra apie 20- 40 proc. daugiau maistingųjų medžiagų.
Straipsnis iš http://www.ozonas.lt/uploads/block24/OzonasNr8_2011_40.pdf
