Naujausias šių metų gegužę paskelbtas „Eurobarometer“ tyrimas apie ES rodo – net 94% apklaustų Lietuvos piliečių sakėsi, kad jiems rūpi aplinkosaugos problemos. Negana to, net 38% lietuvių pasisakė už griežtesnes bausmes gamtos teršėjams, o 32% – už naujus įstatymus gamtosaugos srityje.
Šių metų apklausos duomenimis, su aplinkosauga Lietuvos gyventojams pirmiausia asocijuojasi laiko taršą miestuose (43%), gyvenimo kokybė (40%) ir gražūs, žali gamtovaizdžiai (38%). Pagrindiniais aplinkosaugos klausimais laikome naudojamų chemikalų poveikį sveikatai (51%), oro užterštumą (48%), vandens užterštumą bei genetiškai modifikuotų augalų naudojimą žemės ūkyje (po 41%). Žymiai rečiau nei europiečiams mums rūpi klimato kaita ar natūralių resursų išnaudojimas.
Šiukšlių kiekio augimas svarbia problema buvo 36% Lietuvos respondentų. Tai net šiek tiek daugiau, nei Europos vidurkis, kuris šių metų apklausoje buvo lygiai trečdalis, arba 33 proc.
Palyginimui, 2004-aisiais išmetamų šiukšlių gausėjimą svarbia aplinkosaugos problema laikė 39 % Lietuvoje apklaustų žmonių (o tai daugiau nei ES vidurkis – 30 %); du trečdaliai sakėsi esantys pasirengę rūšiuoti šiukšles.
Esame pasiryžę, tačiau ką darome? Kitas „Eurobarometer“ tyrimas rodo – kiekvienas Lietuvos pilietis per metus išmeta po 500 kg buitinių atliekų, o trečdalis gyventojų jų visai nerūšiuoja – pagal šiuos rodiklius esame tarp didžiausių atsilikėlių Europoje, kartu su Rumunija ir Bulgarija. O juk tai daro devyni iš dešimties europiečių: 15-oje ES šalių šiukšles rūšiuoja daugiau nei devyni iš dešimties gyventojų!
Statistiniai rezultatai rodo – iš visų ES išmetamų šiukšlių perdirbama net ketvirtadalis. Lietuvoje šis skaičius tesiekia 11 proc. Tiesa, praėjusiame dešimtmetyje buvo perdirbama vos 5 proc. šiukšlių, bet nuo kitų europiečių vis tiek atsiliekame daugiau nei du kartus!
Nuo kalbų prie kasdienių darbų!
 |
