Šalyje sukurta didelė atliekų surinkimo, gabenimo ir perdirbimo kompanijų sistema, aptarnaujanti praktiškai kiekvieną įmanomą šio verslo aspektą. Tačiau viskas prasideda nuo šalies piliečių.
Rūšiavimui kiekvienuose namuose yra specialūs konteineriai laikraščiams ir spalvotam popieriui, atskirai renkamas įvairių spalvų stiklas ir įvairios plastiko pakuotės.
Labai svarbus dalykas – organinės maisto kilmės atliekos atskiriamos nuo pakuočių – popieriaus, stiklo, plastiko. Tai leidžia surinkti ir perdirbti visas „virtuvinės“ kilmės atliekas iš namų bei restoranų ir perdirbti jas į kurą. Pavyzdžiui, Jončopingo mieste visas vietos transportas buvo varomas degalais, pagamintais iš perdirbtų organinės kilmės šiukšlių.
Gyventojai motyvuojami rūšiuoti bei mažinti šiukšlių skaičių ir finansiškai. Pavyzdžiui, tipiškame 100 tūkst. gyventojų mieste, pradinis mokestis už šiukšlių surinkimą yra kiek daugiau nei 200 litų. Kita dalis mokesčių nustatoma pagal tai, kaip dažnai ir kokio svorio šiukšles reikia išvežti – jis gali būti nuo 80 iki 200 litų. Negana to, šiukšlių mašinos nevažinėja prie namų – patys gyventojai turi nugabenti surūšiuotas pakuotes į specialius surinkimo centrus.
Tiesa, sistemos kritikai pastebi, kad kiekvienai švedų šeimai savarankiškas šiukšlių rinkimas ir pristatymas perdirbti per metus kainuoja ne mažiau kaip 250 litų. Tačiau atkaklūs skandinavai pasiruošę mokėti tokią kainą už savo šalies gamtos ir naudingųjų išteklių išsaugojimą.