Metalas buvo itin brangi ir svarbi medžiaga, kurią buvo stengiamasi panaudoti kiek galima daugiau kartų. Daugelio šalių, tame tarpe lietuvių, kariai perkaldavo šaltuosius, o vėliau – ir šaunamuosius ginklus, amatininkai pagamindavo metalinius įrankius. Metalo rinkimas perdirbimui ir pritaikymui karinėje pramonėje siekia II Pasaulinį karą, kai buvo renkamas aviacijai reikalingas aliuminis.
Pramoninė revoliucija XIX amžiuje nulėmė, kad atsirado žmonių grupė, kurie vertėsi tokiais dalykais kaip popieriaus ar metalo rinkimas ir pardavimas. Jų reikšmė ypač išaugdavo ekonominių nuosmūkių metu. Žinoma daug pasakojimų, kaip ir Lietuvoje žydai prekeiviai supirkdavo antrines žaliavas, o už jas siūlydavo įvairių buities prekių. Kitose šalyse perdirbimo mąstai buvo vis didesni ir tapo vis labiau organizuoti – beveik prieš šimtą metų, 1913-aisiais Amerikoje įsikūrė pirmoji perdirbimo organizacija Amerikos laužo perdirbimo pramonės institutas (America's Institute of Scrap Recycling Industries ISRI), šiandien vienijanti daugiau nei 1,4 tūkst. kompanijų.
Per XX amžių augant pramonei, nuolatos didėjo ir išmetamų atliekų skaičius. Apie 1970 metus aplinkosaugos judėjimų atstovai pradėjo reikalauti naujo požiūrio į išmetamas atliekas bei šiukšlynų organizavimą, tačiau prireikė dar dviejų dešimtmečių, kol pasaulyje pradėtų veikti veiksmingos atliekų perdirbimo sistemos. Lemiamu lūžio momentu tapo 1991 metai, kai Vokietijos gamintojai perėmė atsakomybę už visą pakuočių naudojimo ciklą ir sukūrė autonominę atliekų perdirbimo sistemą „Duales System Deutschland (DSD)“, kuri Europoje išgarsino „žaliojo taško“ ženklą.
Praėjusiame dešimtmetyje veiksmingos atliekų perdirbimo sistemos susikūrė daugelyje pažangiausių pasaulio valstybių. Nepaisant to, dauguma atliekų perdirbimo programų dar nėra . Medžiagų surinkimo, transportavimo ir rūšiavimo savikaina paprastai yra didesnė už pajamas, gautas pardavus antrines žaliavas, o taip pat didesnės nei utilizacijos išlaidos. Vis dėlto, atliekų surinkimas ir perdirbimas tampa visuotiniu žmonijos standartu ir yra skatinamas daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje.
 |
