„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Europos Taryba sudaro galimybes vartotojams rinktis sveikesnę mitybą

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo maisto produktų ženklinimo kontrolę, tikrina, kad produktų etiketėse būtų pateikta išsami informacija – produkto pavadinimas, gamintojas, kilmės šalis, produkto sudedamosios dalys bei priedai, tinkamumo vartoti terminas, produkto laikymo sąlygos. (Ženklinimą reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ (Žin., 2003, Nr. 13-530)).
Sveika ir sureguliuota mityba – geros savijautos garantas.
Sveika ir sureguliuota mityba – geros savijautos garantas. / 123RF nuotr.

„Maisto produktai mūsų šalyje ženklinami palyginti neblogai, nors patikrinimų metu nustatomi ženklinimo pažeidimai yra trečioje vietoje pagal dažnumą (po bendrų higienos ir savikontrolės pažeidimų). Apibendrinus kelerių metų kontrolės duomenis, galima teigti, jog ženklinimo pažeidimų procentas nuolat svyruoja apie 20 %, tačiau atlikus išsamesnę analizę pagal subjektų grupes, matyti, kad parduotuvėse, viešojo maitinimo įmonėse, gyvūninio ir negyvūninio maisto gamybos įmonėse šių pažeidimų mažėja, tačiau turgavietėse, išvežiojamosios prekybos subjektuose, kioskuose tokių pažeidimų nustatoma daugiau. Darytina prielaida, kad smulkiajame versle atsiranda naujų maisto tvarkovų, kurie gerai neįsisavinę ženklinimo reikalavimų. Palyginti daug maisto produktų ženklinimo pažeidimų nustatoma vaisių, daržovių, mėsos, žuvies ir konditerijos gaminių produktų grupėse“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė.

Europos Taryba, kartu su Europos Parlamentu priėmė reglamentą dėl maisto etiketėse aiškiai ir įskaitomai pateikiamos pagrindinės informacijos. Naujo reglamento tikslas – sudaryti vartotojams galimybę rinktis geriau subalansuotą ir sveikesnę mitybą. Įsigaliojus reglamentui ir pasibaigus numatytam pereinamajam laikotarpiui, fasuotas maistas turės būti ženklinamas nurodant energinę vertę, sočiųjų riebalų, angliavandenių, baltymų, cukraus ir druskos kiekius. Maistinių medžiagų kiekis ir energinė vertė (kartu jos sudaro „privalomą maistingumo deklaraciją“) turės būti nurodyta 100 g ar 100 ml produkto, bet galės būti nurodomi ir porcijose esantys kiekiai. Taip pat galės būti pateikta informacija, kiek procentų šie produktai sudaro rekomenduojamo dienos kiekio (RDK).

Visi maistingumo deklaracijos elementai turės būti pateikti akims aprėpiamame plote, tačiau kai kurie jų galės būti pakartoti ant pakelių viršaus. Daugelis naujojo reglamento nuostatų įsigalios 2014 metų pabaigoje.

Reglamento projekte nustatyta, kad ženklinimas turi būti aiškus ir įskaitomas. Todėl minimalus privalomos informacijos šrifto dydis bus 1,2 mm ir daugiau, jeigu didžiausias maisto pakuotės paviršius mažesnis nei 80 cm², šriftą bus galima sumažinti iki 0,9 mm.
Naujasis teisės aktas numato ir griežtesnius draudimus etiketėse nurodyti informaciją, galinčią klaidinti vartotojus. Visa pateikiama informacija turės būti tiksli, aiški ir lengvai suprantama vartotojui. Pavyzdžiui, jeigu maisto produktuose bus pakeisti kai kurie komponentai ar sudėtinės dalys, kurie paprastai būna vartojami tokiuose produktuose, etiketėse turės būti nurodyti pakaitalai.

Vadovaujantis naujuoju teisės aktu, gamintojai privalės ženklinimo etiketėse nurodyti šviežios kiaulienos, avienos ir paukštienos kilmės šalį. Šiuo metu kilmės šalies nuoroda privaloma tik šviežiai jautienai, vaisiams, daržovėms, medui ir alyvuogių aliejui, o taip pat tais atvejais, kai nenurodžius kilmės šalies, klaidinami vartotojai. Vėliau šie reikalavimai gali būti dar labiau išplėsti ir nustatytas įpareigojimas kilmės šalį nurodyti ne tik šviežiai mėsai, bet ir produktams, esantiems mėsos sudėtyje. Europos Komisija dėl to įpareigota apsispręsti per 2 metus po šio reglamento įsigaliojimo.

Alkoholiniams gėrimams (tarp jų ir kokteiliams), kuriuose yra daugiau nei 1,2 % alkoholio, šiuo metu negalioja reikalavimas pateikti maistingumo deklaraciją ir sudėtinių dalių sąrašą. Per tris metus nuo naujojo reglamento įsigaliojimo, Europos Komisija turės išnagrinėti, ar ateityje reikalavimas nurodyti energinę vertę bus taikomas ir alkoholiniams gėrimams. Europos Komisija taip pat turės nutarti, ar reikalingas alkoholinių kokteilių (alcopops) apibrėžimas.

Nors naujieji reikalavimai nebus taikomi nesupakuotiems maisto produktams, tačiau valstybėms narėms palikta galimybė tai daryti savo šalių lygmeniu. Tačiau, net ir prekiaujant nesupakuotais produktais, vartotojui visuomet privalės būti pateikta informacija apie alergenus. Supakuotų produktų etiketėse alergenai turės būti įtraukti į sudėtinių dalių sąrašą ir aiškiai išsiskirti.
Maisto produktams, parduodamiems labdaringų renginių metu ar vietinėse mugėse, naujasis reglamentas nebus taikomas.

Naujos maisto ženklinimo taisyklės įsigalios praėjus trejiems metams po jų paskelbimo oficialiame ES leidinyje, išskyrus privalomą maistingumo deklaraciją, kuri turėsi būti pradėta naudoti ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams po šių taisyklių paskelbimo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“