„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Švarūs ir kvepiantys namai - mūsų sveikatos kaina?

Dar prieš keletą metų pagrindinis kriterijus renkantis buitinę chemiją buvo jos kokybiškumas – buvo siekiama maksimalios švaros įdedant kuo mažiau pastangų, kad valomas paviršius nusivalytų vos kartą brūkštelėjus kempine. Tačiau, tik dabar yra prabylama apie tai, kad valymo priemonių sudėtyje esantys chemikalai gali padaryti neatitaisomą žalą aplinkai ir žmonių sveikatai. Dėl to vis daugiau lietuvių renkasi ekologiškas, mažiau cheminių elementų sudėtyje turinčias namų priežiūros priemones arba ryžtasi valyti namus tokiais, mūsų aplinkoje kasdien naudojamais produktais, kaip citrinos rūgštis ar actas.
Namas
Namas / VšĮ „Socialiniai partneriai“ nuotr.
Temos: 1 Chemija

Ligų šaknys

Namai turėtų būti ta vieta, kurioje jaučiamės saugūs nuo pašalinių aplinkos veiksnių. Tačiau būtent dėl buityje vyraujančių chemikalų gali atsirasti tokios ligos kaip dermatitas, bronchinė astma, migrena ar kitos sveikatos problemos. Kai kurie cheminiai junginiai vyraujantys gyvenamojoje aplinkoje išprovokuoja šių ligų atsiradimą, o nepakeitus namų priežiūros įpročių padaro nepataisomą žalą organizmui.

Vienas didžiausių ir dažniausiai sutinkamų priešų yra įvairiuose valikliuose aptinkami chloro junginiai, kurie patekę į aplinką jungiasi su kitomis medžiagos ir sudaro patvarius šimtmečius nesuirstančius junginius, kurie juda oru, vandeniu ir dirvožemiu. Vėliau su maistu tie junginiai patenka į mūsų organizmą, o per motinos pieną yra perduodami būsimoms kartoms.

Renkantis skalbiklius reiktų atkreipti dėmesį, ar jose nėra fosfatų, kurie su nuotekomis patenka ir teršia įvairius vandens telkinius. Pasekmės jau yra matomos. Tai vadinamasis vandens žydėjimas, kai vanduo tampa drumstas, o į gilesnius sluoksnius nepatenka saulės spinduliai.

Kenksmingų medžiagų turi ne tik valymui bei dezinfekcijai skirta buitinė chemija, bet ir indų plovimo priemonės, oro gaivikliai, žvakės, net kosmetiką. Ir tai tik maža dalis mums patiems bei aplinkai žalą darančių priemonių. Taigi sunku įsivaizduoti, kokį kiekį chemijos nuolatos nešiojame ant savęs, įkvepiame ar suvalgome.

Ieško alternatyvų

Šiandien jau vis daugiau žmonių atsigręžia į natūralumą bei ekologišką gyvenseną bei ieško alternatyvų buityje naudojamai chemijai. Taigi vis daugiau lietuvių varsto ekologiškų parduotuvėlių duris. Be to, didžioji dalis cheminių buityje naudojamų preparatų turi savo natūralius atitikmenis, tad vis daugiau gyventojų ryžtasi vietoje įprasti skalbinių minkštiklio į skalbimo mašiną įberti druskos, o vonią šveisti citrinos rūgštimi ar sodos ir acto mišiniu, muilo likučius nuo plytelių pašalinti acto tirpalu. Taip namų priežiūros priemonėms nereikia išleisti daug pinigų, bet to naudojant natūralias priemonės kuriame ne tik gamtai, bet ir sveikatai draugiška namų aplinka.

Visi žinome, kad įvairūs mūsų įpročiai formuojasi vaikystėje ir jaunystėje. Siekiant formuoti jaunų žmonių įpročius VšĮ „Socialiniai partneriai“ įgyvendina projektą „Jaunimo informavimas apie chemikalų naudojimo buityje poveikį aplinkai ir galimas alternatyvas“, kurio metu moksleiviai bus supažindinti ne tik su chemikalų žala, bet ir su siūlomomis alternatyvos. Projektas bus įgyvendinamas 50 šalyje mokyklų. Finansavimas projektui skirtas iš Europos regioninės plėtros fondo pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto priemonę „Visuomenės informavimo ir švietimo apie aplinką priemonių įgyvendinimas“.

EU reg pletros logo
 
Pavadinimas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“