Sunkiau pastebėti, kada jūsų vaikui reikalingi akiniai, jeigu atžala dar net neskaito, tai yra nepritaiko savo regos tokiai veiklai, kuri vienaip ar kitaip veiktų regėjimą. Reiktų atkreipti dėmesį, jeigu mažesnis nei 6 mėnesių kūdikis, ima kryžiuoti akis, sunkiai fokusuoja žvilgsnį. Vyresni vaikai, turintys regos problemų, ima tiesiog dažnai trinti raibstančias akis.
Susidūrus su regos problemomis, pediatro žinių nepakaks. Tokiems atvejams reikalinga oftalmologo konsultacija ir tyrimas. Vieno didžiausių optikos tinklų Lietuvoje „Fielmann“ vadovas Gintautas Kersnauskas teigia, kad pirmasis vaiko susitikimas su oftalmologu turėtų įvykti apie trečius gyvenimo metus. „Tokie ankstyvi pasitikrinimai ypač rekomenduotini vaikams, kurių tėvai ar kiti artimiausi giminaičiai nešioja akinius“, – pastebi G. Kersnauskas. – Specialistas greitai nustato, ar mažojo paciento silpni akies obuolių raumenys, ar nėra bėdos su regos nervu, kataraktos požymių. Kuo anksčiau nustatomos vaiko regos problemos, tuo daugiau galimybių užkirsti kelią negrįžtamiems regėjimo pokyčiams.“
Pastebėti vyresnių vaikų regos sutrikimus kur kas lengviau nei pačių mažiausių. Paprasčiausi signalai: mažametis dažnai sėdi arčiau televizoriaus nei įprasta, skundžiasi galvos skausmais ar nuovargiu, būna prisimerkęs net ir be ryškios saulės šviesos, nuolat trina akis.
Specialistai išskiria keletą signalų, rodančių suprastėjusį jūsų atžalos regėjimą:
• Galvos pakreipimas. Toks nekaltas veiksmas, kaip žiūrėjimas pakreipus galvą gali būti akies raumens disbalanso ar žvairumo ženklas. Atsiradusį dvejinimąsi vaikas stengiasi sumažinti pakreipdamas galvą tam tikra kryptimi.
• Vedžiojimas pirštu skaitant. Vaikystėje dažnas mokėmės skaityti būtent taip – tekstą vedžiodami pirštu. Tačiau tai gali būti ir regos sutrikimo – ambliopijos ženklas (vienos ar abiejų akių regos sumažėjimas be matomų organinių pakitimų).
• Skaitymo vietos „pametimas“. Jeigu pastebite, kad skaitydamas vaikas praleidžia ištisas teksto eilutes ar dažnai pameta vietą, kurią ką tik skaitė – tai gali būti astigmatizmas (turintis šį regėjimo sutrikimą žmogus daiktus mato neryškiai, tarsi šešėlyje) arba žvairumas.
• Pernelyg dažnas ašarojimas. Vaikams dažnai pasireiškia lagoftalmas, t.y. būsena, kai dėl miegojimo su iki galo neužmerktais akių vokais, akys nakties metu išdžiūsta. Visa tai gali sukelti pernelyg dažną ašarojimą dienos metu, kuris trukdo geram regėjimui.
• Vienos akies užsidengimas skaitant ar žiūrint televizorių. Vaikas, kuris skaitydamas bando ranka užsidengti vieną akį tokiu būdu bando „atsikratyti“ akies su blogesniu regėjimu tam, kad ji nemaišytų skaitymui. Nesiimant reikiamų priemonių, vaikui didėja rizika ambliopijos vystymuisi. Vienos akies dangstymas gali būti ir dvejinimosi, žvairumo ar net kataraktos ženklas.
Jeigu nė vienas iš išvardintų regos sutrikimo ženklų jūsų vaiko nevargina, galite lengviau atsipūsti. Tačiau nenumaldomai artėjant rugsėjo 1-ajai, vizitas į oftalmologo kabinetą suteiktų gerokai daugiau garantijų dėl vaiko regos būsenos nei bandymai ją perprasti kad ir mylinčių tėvelių, bet ne specialistų akimis.
