K.Maksvytis pripažįsta, kad čempionatui vykstant Lietuvoje išryškėja ne tik pliusai, bet ir minusai. Padidintas dėmesys gali neigiamai paveikti krepšininkus, be to, pasak K.Maksvyčio, atsiranda papildomų pagundų, mat draugai ir giminaičiai nenori praleisti progos paties čempionato metu pabendrauti su žaidėjais.
„Negaliu pasakyti, kad mes idealiai su tuo susitvarkėme, bet patirtis buvo labai naudinga“, – teigia K.Maksvytis.
– Treneri, kas sunkiausia, kai čempionatas vyksta Lietuvoje, o ne kitoje šalyje?
– Be visų pliusų komanda turi pasiruošti ir sunkumams, kuriuos pirmiausia sukelia per didelis dėmesys. Žaidėjai turi stengtis sukoncentruoti dėmesį į tai, kas vyksta aikštelėje, o ne už jos ribų. Dėmesys bus išskirtinis. Iš tų pačių artimųjų. Pavyzdžiui, kai krepšininkai turi miegoti pietų miegą, laikytis režimo, gali įvykti visokie susitikimai ar bandymai susitikti išgerti arbatos ir panašiai, įvairūs skambučiai. Tai ta neigiama pusė, kurios komanda turi bandyti išvengti.
– Kaip jūs sprendėte tas problemas, ar jūs jas numatėte iš anksto?
– Teko pasikonsultuoti su treneriais, kurie anksčiau jau buvo žaidę čempionatus Lietuvoje. Žaidimas pilnoje žiūrovų salėje taip pat yra labai didelė atsakomybė. Vienos komandos prie savų žiūrovų sužaidžia geriau, kitos gali sutrikti ir nerodyti savo tikrojo žaidimo. Todėl labai svarbu susikoncentruoti tik į žaidimą, o aplinkinius veiksnius nukreipti teisinga linkme.
– Jūs bandėte riboti krepšininkų pokalbius telefonu, interneto naudojimą. Ar kažką panašaus patartumėte ir Kęstučiui Kemzūrai?
– Suaugę iš savo patirties žino tokius dalykus, tik, aišku, gal nėra numatę, kad tas dėmesys bus begalinis. Tikrai ne toks kaip klubinėse varžybose. Draugai, giminės – visi norės susitikti, pašnekėti, pakalbinti, o visa tai gali turėti ir neigiamos įtakos rezultatams. Vyrai profesionalai, jie turi būti pasiruošę atsisakyti visų tų pagundų ir susitelkti tik žaidimui.