„Esame pailsėję ir susikaupę darbui, – po rinktinei suteikto laisvadienio atvykęs į Kauną, antradienį vakare tvirtino R.Javtokas. – Manau, kad rungtynėms esame pasiruošę. Bandysime laimėti.“
– Makedonijos rinktinė vadinama didžiausia šio čempionato išsišokėle. Ar tai rimtas varžovas Lietuvai?
– Žinoma, kad rimtas. Juk jie pateko į ketvirtfinalį. Ir antrame etape pralaimėjo tik kartą, praleidę metimą paskutinę sekundę. Komanda tikrai pajėgi. Jie išsišokėliai, bet žaidžia drausmingai. Kažko tokio įspūdingo jie nedemonstruoja, bet su jais tikrai bus ką veikti.
– Už ką sirgote, kai Makedonija žaidė su Rusija?
– Aš tiesiog žiūrėjau rungtynes, nes nežinojau, su kuo žaisime ketvirtfinalyje. Sirgau už savo pažįstamus rusus. Logiškai mąstant, norėjosi makedonų.
– Ar po paskutinio taiklaus Sergejaus Monios metimo apsidžiaugėte?
– Apsidžiaugiau, nes mano draugas įmetė. Po rungtynių aš jį pasveikinau žinute. Jis yra mano geras draugas. Džiugu, kad jis „ištraukė“ komandą ir jie išlošė.
– Ar laisva diena išeis į naudą?
– Nežinau, pamatysime rytoj. Yra buvę, kai laisvos buvo keturios dienos. Tuomet tai atsiliepė labai neigiamai (juokiasi). Dabar manau, kad per tą vieną laisvą dieną tikrai nieko kažko tokio neįvyko. Pailsėjo ne tik vyrų galvos – pailsėjome ir fiziškai, ir psichologiškai. Tikiuosi, kad laisvadienis išeis tik į naudą.
Bandys žaisti greitai
– Ar tai, kad Makedonijos rinktinė demonstruoja niekuo per daug neišsiskiriantį, klampų krepšinį, yra privalumas, ar priešingai – apsunkina Jūsų užduotis?
– Kol mes su jais nežaidėme, į šį klausimą atsakyti sunku. Rungtynių metu jie nedaug rotuoja žaidėjus. Yra pagrindiniai krepšininkai, kurie aikštėje praleidžia daug laiko. Bet jeigu jie žaidžia gerai ir atlaiko krūvius, kodėl jiems keistis? Jie labiau mėgsta pozicinį, lėtą žaidimą. Jeigu mums pavyks žaisti greitai, turime daug šansų.
– Ar treneriai akcentavo, kad makedonai gali būti fiziškai išsekę ir kad juos būtų galima palaužti agresyviu ir greitu žaidimu?
– Mes ir patys tai suvokiame. Jeigu krepšininkas žaidžia po 34–35 minutes, realiai per tiek rungtynių, per tiek dienų jis vis tiek turi „sėsti“. Nebent jis kažkoks vunderkindas, kuris gali taip žaisti ir toliau (šypsosi). Jeigu mes iš karto imsime žaisti agresyviai, manau, kad toje vietoje turėtumėme turėti pranašumą.
– Rusai į makedonų krepšį daugiau nei pusę taškų įmetė iš baudos aikštelės. Ar tai galėtų būti mūsų pranašumas?
– Rusai apskritai labai vangiai žaidė tą mačą. Atrodė, kad jie nenori išlošti. Manau, kad tos rungtynės neparodė nė vienos komandos tikrojo veido. Ar mes turėsime pranašumą po krepšiu? Bus matyti. Jeigu snaiperiams atsiriš krepšys, kam mums ta baudos aikštelė (juokiasi). Žinoma, stengsimės ir baudos aikštelėje, ir tritaškio zonoje. Gerų žaidėjų mes turime visose pozicijose.
Po kūną bėgiojo šiurpuliukai
– Ar dvikovos favorito etiketė šiek tiek slegia?
– Kol kas ne. Iš mūsų pusės yra didžiulis noras. Mes net nežiūrime, kas iš mūsų yra favoritai, o kas ne. Mes žaidžiame namuose, mes turime stiprų užnugarį. Mes eisime į aikštę, atiduosime visas jėgas ir stengsimės laimėti.
– Ar „Žalgirio“ arenos lankai yra šiek tiek minkštesni už „Siemenso“?
– Man tai jokio skirtumo (juokiasi). Lankai kaip lankai. Salė gera, mes čia jau treniravomės.
– Ar prisimeni, kad žiūrovai salėje būtų sukūrę tokią atmosferą, kokia buvo sukurta „Siemens“ arenoje?
– Mūsų fanai visuomet sukurdavo įspūdingą atmosferą. Žinoma, „Siemens“ arenoje buvo kažkas nerealaus. Kai visi sirgaliai giedodavo himną, man bėgiodavo šiurpuliukai. Toks palaikymas mums duoda labai daug. Tikiuosi, kad Kaune bus tikrai ne blogiau.
– Kaip sutikote iš ligoninės pas jus sugrįžusį Marijoną Petravičių?
– Sutikome nuostabiai, su tortais (juokiasi). Ne ne! Na, kaip gali sutikti žmogų, kuris atvažiuoja iš ligoninės. Mes džiaugiamės, kad jis gali pabūti su mumis. Džiaugiamės, kad jis jau išėjo iš ligoninės ir kad jam jau gerėja. Iš tiesų džiaugiamės iš širdies.
