Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Didžiausia Vilniaus „Siemens“ arenos bėda – automobilių spūstys

Nors prieš artėjantį Europos vyrų krepšinio čempionatą daugiausiai dėmesio skiriama naujai statomoms arenoms Kaune ir Klaipėdoje, Vilniaus „Siemens“ arena taip pat sulaukė statybininkų.
Sirgalių automobiliams šalia arenos bus palikta tik apie tūkstantis vietų, kitas užims čempionato organizatoriai ir komandos.
Sirgalių automobiliams šalia arenos bus palikta tik apie tūkstantis vietų, kitas užims čempionato organizatoriai ir komandos. / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Anot arenos vadovų, atnaujinimui skirta daugiau nei 2 mln. Lt. Tačiau prieš čempionatą baiminamasi nesklandumų ne arenoje, o šalia jos, kai minios krepšinio gerbėjų bandys kone iki durų atriedėti nuosavais automobiliais.

Atnaujino anksčiau

„Siemens“ arenos vadovas Vidmantas Šiugždinis „15min“ užtikrino, kad arena dar nėra susidėvėjusi, mat buvo statoma naudojant ypač patvarias medžiagas. Nepaisant to, statybininkai joje jau padirbėjo.

„Pasaulinė praktika rodo, kad arenos iš esmės būna atnaujinamos ne dažniau nei kas 15 metų. Bet mes irgi ruošiamės čempionatui, kuriam keliami aukščiausi reikalavimai. Todėl iki čempionato baigsime šių metų investicijų programą. Pagal ją šiemet investavome daugiau nei 2 mln. Lt be PVM“, – teigė V.Šiugždinis.

Pinigai ir grindims, ir kontrolei

Daugiausia – apie pusė milijono litų – skirta naujai suplanuoti ir įrengti penktą arenos aukštą. Čia buvęs restoranas perdarytas į ložes renginiams stebėti. Panaši suma investuota siekiant atnaujinti patekimo į areną kontrolės bei bilietų skanavimo sistemą (turniketus).

Taip pat atnaujinta ir praplėsta arenos apsaugos sistema, pakeista tam tikrų arenos erdvių šildymo sistema, atnaujinti barai, VIP aukštas, ložės, remontuotos grindys, sienos, stogas.

Naujų erdvių pačioje „Siemens“ arenoje įrengta nedaug. Žiniasklaidos centras įsikurs šalia esančioje „Lietuvos ryto“ krepšinio arenoje. Tai, anot V.Šiugždinio, ir bus didžiausia naujovė. „Mūsų patalpose tik atskirsime erdves organizacinėms reikmėms – FIBA atstovams, savanoriams. Dalis tribūnų bus skirta ypatingiems FIBA svečiams stebėti rungtynes. Jie turės atskirą įėjimą, maitinimo erdvę“, – sakė V.Šiugždinis.

Neišgelbėtų nė didžiausia aikštelė

Daugiausia nerimo arenos šeimininkams kelia automobilių statymas. Anot V.Šiugždinio, jeigu žiūrovai vyks į varžybas nuosavais automobiliais, nuo spūsčių neišgelbės jokio dydžio stovėjimo aikštelės.

„Dauguma žmonių Lietuvoje į renginius važiuoja savo automobiliais. Dėl to problemų kiltų net jeigu turėtume 8 ar 10 tūkst. vietų aikštelių. Net JAV, kur arenose telpa 20 tūkst. žiūrovų, tokių didelių aikštelių šalia nėra“, – teigė V.Šiugždinis.

Anot jo, čempionato metu viešasis transportas turėtų kiek pakoreguoti savo grafikus: „Po renginių daugiau transporto priemonių galėtų vežti keleivius į miestą, o prieš renginius – į areną. Be to, žmonės turėtų atvažiuoti anksčiau, nes spūstys susidaro dėl to, kad visi atvažiuoja savo automobiliais likus 15 minučių iki renginio. Tada negali padėti jokia infrastruktūra, nes vien privažiavimui ir pasistatymui reikėtų skirti kone visą atskirą rajoną.“

Situaciją apsunkins ir tai, kad nemaža dalis stovėjimo vietų bus skirta čempionato organizatorių, komandų reikmėms. Todėl aplink „Siemens“ areną liks tik apie 1 tūkst. vietų. Dar apie porą tūkstančių automobilių paprastai telpa „Ozo“ prekybos centro aikštelėse.

Koreguos maršrutus

Sostinės savivaldybė žada pasirūpinti, kad į krepšinio rungtynes būtų patogu atvažiuoti visuomeniniu transportu.

Tam ketinama pakoreguoti autobusų ir troleibusų maršrutus, viešasis transportas važinės dažniau. Ketinama palengvinti susisiekimą su autobusų ir geležinkelio stotimis, oro uostu, miesto centru.

„Veiks naktiniai maršrutai, transportas važinės iki 4 val. ryto, kadangi leidome viešojo maitinimo įstaigoms dirbti iki 3 val. ryto“, – žadėjo Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius.

Jo teigimu, miestas prieš čempionatą sutvarkytas tiek, kiek buvo įmanoma. „Žinoma, perstatyti Vilniaus neketinome, tačiau padaryta daug: nušienauta žolė, apgenėti medžiai, šaligatvių danga, gatvių borteliai pakeisti, nudažyti viadukų turėklai, apšvietimo tinklai. Kiek tai kainavo, sunku paskaičiuoti, nes prisidėjo ir pastatų, sklypų savininkai, miestą prižiūrinčios organizacijos, Komunalinio ūkio departamentas skyrė pinigų“, – vardijo R.Adomavičius.

Vicemeras apgailestavo, kad visa tvarkymosi našta buvo užkrauta miestui: „Prašėme 2 mln. Lt iš valstybės biudžeto, bet gavome kategorišką ir aiškų neigiamą atsakymą. Teko verstis savom jėgom, kaip ir visada.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Tyrimas: lietuviams planuojant kalėdinio stalo meniu svarbiausia kokybė bei šviežumas
Reklama
Jasonas Stathamas perima „World of Tanks“ tankų vado vaidmenį „Holiday Ops 2025“ renginyje
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos