Bendrovės „Europos tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad Europos vyrų krepšinio čempionato susitikimą tarp Lietuvos ir Prancūzijos rinktinių per televiziją stebėjo net 76 proc. penkių didžiųjų miestų gyventojų.
Galima pagrįstai spėti, kad panašus buvo ir kitų mūsų komandos žaistų rungtynių žiūrimumas. Visada ir visuose miestuose užpildytos buvo ir arenos, kai žaidė lietuviai.
Tačiau minėtas tyrimas neatskleidžia kitos medalio pusės – kiek lietuvių žiūrėjo kitų rinktinių susitikimus? Arenų užpildymas, net per įdomias stiprių varžovų rungtynes, kai nežaidė Lietuvos nacionalinė komanda, išskyrus finalinius mačus, nesiekė net 50 proc.
Ar, žvelgiant į šią medalio pusę, taip pat tvirtai galima sakyti, kad, beveik oficialiai religijos statusą įgijęs krepšinis – be jokių išlygų populiariausia sporto šaka Lietuvoje?
Nors skambiais laimėjimais, garsiais žaidėjais ir masišku sirgalių palaikymu mūsų šalies futbolas nė iš tolo negali lygintis su krepšiniu, kažin ar daug lietuvių atidžiai sektų Pasaulio ar Europos krepšinio čempionatą, kuriame nežaistų Lietuvos rinktinė. Tuo tarpu planetos ar Senojo žemyno futbolo pirmenybės, į kurias mūsų šalies futbolo rinktinei dar nei karto nepavyko prasibrauti, sulaukia didžiulio lietuvių susidomėjimo.
Rūpi tik pergalės
„Baras užsipildo tik žaidžiant Lietuvos rinktinei, kitu laiku Europos krepšinio čempionatą žiūrinčių klientų beveik nėra. O jei vyksta Pasaulio, Europos čempionatas, įdomios UEFA Čempionų lygos rungtynės ar susitinka „Real“ su „Barcelona“ – sirgalių niekada netrūksta“, – teigia ne vienerius metus sporto renginius savo užeigose transliuojantys Kauno verslininkai.
Jų pastebėjimu, lietuviai žiūri krepšinį tik tada, kai sekasi rinktinei ar Kauno „Žalgiriui“.
O jei kada nors, nors kol kas tai skamba kaip kelionė į Marsą, Lietuva, pavyzdžiui, kartu su Latvija surengtų Europos futbolo čempionatą, galima neabejoti, kad stadionai būtų pilni ne tik tada, kai žaistų šeimininkų komandos.
Sirgaliai dėl mados
„Nelygintini dalykai futbolas ir krepšinis. Skiriasi ir žiūrimumo mastai, ir žiūrovai. Futbolo žiūrovai – labiau įsigilinę į žaidimą, atsimena, kas pernai laimėjo čempionatą, žino žaidėjus.
Krepšinis – smagus mados dalykas: visi mėgsta pasipuošti rinktinės marškinėliais, atributika, kartu susitikti ir sirgti per varžybas, pasipuikuoti tuo, kad stebi rungtynes, išsiskirti minioje“, – svarsto baro „Pub91“ bendraturtis Albertas Balaišis.
Šiek tiek panašesni į futbolo mėgėjus – Kauno „Žalgirio“ sirgaliai. Jie irgi domisi žaidėjų karjeromis, žaidimo strategija, atsimena pergales ir pralaimėjimus, ginčytinus rungtynių epizodus, į rungtynes eina ne tik kukurūzų spragėsių pavalgyti ir į šokėjas pažiūrėti. Net jei komandai nesiseka, vis tiek ją palaiko.
Čempionatas – miesto šventė
„Daugirdo“ amfiteatre rodytų tiesioginių visų Europos krepšinio čempionato rungtynių organizatorius Vytautas Gustas įsitikinęs, kad apie pusė iš kelių tūkstančių į Lietuvos susitikimus susirinkdavusių žiūrovų nėra tikrieji krepšinio sirgaliai.
„Jie pasidavė bandos jausmui. Čempionato komunikacija buvo labai ilgai vykdoma, todėl palietė įvairių sluoksnių ir amžiaus žmones. Per čempionatą jie galėjo išreikšti save apranga, emocionaliu elgesiu. Deja, kai kurių jaunųjų krepšinio aistruolių „sirgimas“, saviraiška, noras išsiskirti pasireikšdavo paprasčiausiu chamišku elgesiu“, – sakė V.Gustas.
Verslininkas krepšinio čempionatą lygina su didele miesto švente, kuri palietė visus gyventojus ir atvykėlius, tačiau ne vien dėl žaidimo, o dėl visų sudedamųjų dalykų – linksmos atmosferos, noro pasiausti, įvairių pramoginių renginių, koncertų, akcijų, rekordų.
Buvęs garsus krepšininkas Darius Sirtautas taip pat pritaria, kad, taip ilgai ir nuosekliai reklamuotas renginys tiesiog negalėjo nesulaukti žmonių reakcijos.
Ne visi užsieniečiai pastebimi
Gyventojai, nelabai mėgstantys krepšinį, jautė savotišką piktdžiugą, kad užsieniečių nebuvo daug. Jų teigimu, į Lietuvos ir Škotijos futbolo rinktinių susitikimus atvykdavo kelis kartus daugiau linksmųjų sijonuotų sirgalių.
Tačiau V.Gustas neskuba daryti tokių išvadų. „Škotų futbolo sirgaliai buvo labai matomi mieste ne tik todėl, kad jų atvykdavo daug, bet ir dėl to, kad jų toks temperamentas – linksmintis, gerti daug alaus, apsirengti išsiskiriančiais drabužiais. Kitų šalių sirgaliai ne tokie temperamentingi, gal todėl ir mažiau pastebimi?
