Prieš daugiau nei mėnesį Latvijoje vykusiame Pasaulio jaunimo čempionate J.Valančiūnas savo bendraamžius pranoko visa galva, tačiau daugelis krepšinio specialistų neabejojo, jog į vyrų rinktinę atvykęs jaunuolis liks vyresnių krepšininkų šešėlyje.
Tačiau pirmi keli draugiški Lietuvos rinktinės mačai visus skeptikus privertė užsičiaupti. Už pasitikėjimą juo J.Valančiūnas treneriui Kęstučiui Kemzūrai atsidėkojo solidžiu žaidimu. Rungtynėse su čekais jauniausias rinktinės kandidatas pelnė 26, mače su Rusija – 14, o šeštadienį vykusioje dvikovoje su galinga Ispanijos ekipa – 10 taškų.
Panašu, jog penktuoju numeriu NBA naujoku biržoje pašauktas, tačiau dar bent metus Vilniaus „Lietuvos rytui“ atstovausiantis centro puolėjas nežada mažinti apsukų. Jei J.Valančiūnas tokį solidų žaidimą demonstruos ir likusiose kontrolinėse rungtynėse, K.Kemzūra neįtraukti jaunojo krepšininko į galutinį rinktinės dvyliktuką tiesiog negalės.
– Ar buvo sudėtinga stumdytis su Ispanijos rinktinės lyderiais – broliais Gasoliais? – žurnalistai antradienį paklausė J.Valančiūno.
– Buvo tikrai labai sunku. Bet pasiruošėme ir žinojome, ką jie daro gerai ir ką jie daro prasčiau. Bandėme kažkaip atsilaikyti.
– Kaip vertini komandos ir savo pasirodymą?
– Palyginus su rungtynėmis Rusijoje, komandiškai padarėme pažangą. Tą pasakė ir treneris, taip manau ir aš pats. O asmeniškai tai ne nežinau – labai daug ko trūksta ir stengiuosi tai pataisyti.
– Ar rungtynėse Kaune mes pamatysime kitokį vaizdą? Ar namų arena nelabai turės įtakos?
– Žinoma, kad turės daug įtakos. Vis tik namų sienos padeda, labai daug įtakos daro žiūrovai. Bandysime atsirevanšuoti.
– Ar pats tikėjaisi, jog po Pasaulio jaunimo čempionato taip lengvai įsiliesi į vyrų rinktinę ir taip greitai gausi trenerio bei komandos draugų pasitikėjimą?
– Tikrai malonu, kad treneris pasitiki. Jaučiasi geresnis emocinis darbas. Tik džiaugiuosi dėl to.
– Ar tu pats komandoje jau jautiesi tvirtai? Ar vis dar jaučiasi, jog esi jaunas krepšininkas, žymiai mažiau patyręs už komandos draugus?
– Didžiulio pasitikėjimo savimi tikrai nėra. Nes esu jaunas ir mokausi iš vyresnių. Manau, kad man tai yra į naudą. Stengiuosi iš veteranų pasisemti kuo daugiau.
– Sakyk, kiek metu štanginėje reikia, kad galėtum stumdyti brolius Gasolius?
– Kiek metų štanginėje? Įdomus klausimas... (šypsosi – red.). Na ir dabar nebuvo jau labai sunku. Nežinau, gal pusė metų.
– Tai reiškia, kad po metų ar dvejų jau jie turės bijoti tavęs?
– Nežinia, kaip viskas gali pasisukti.
