Legendinės arenos ateitį nulemti turėtų specialiai sudaryta darbo grupė viešosios įstaigos S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro (jam priklauso Halė ir stadionas) veiklos strategijos ir finansavimo klausimams spręsti. Darbo grupės pasiūlyti sprendimai turės sulaukti miesto tarybos palaiminimo.
Neteko milijono
Pats svarbiausias klausimas – kaip kompensuoti prarastas pajamas, kurių Halė neteko Kauno „Žalgiriui“ ir didiesiems pramoginiams renginiams persikėlus į naująją areną. Centro direktorius Vytas Snarskis įspėja, kad pinigų prižiūrėti visą sporto kompleksą užteks tik iki Naujųjų metų.
Nors „Žalgirio“ arena pradėta statyti prieš trejus metus, politikai ir valdininkai tik dabar susigriebė ieškoti naujo Halės ateities scenarijaus. Skubų sprendimą teks priimti darbo grupei, kuri, administracijos direktoriaus įsakymu, sudaryta šių metų liepą.
Kodėl darbo grupė nebuvo sudaryta anksčiau? V.Snarskis tikina jau prieš dvejus metus pradėjęs rašyti raštus savivaldybei, informuodamas apie finansinę padėtį ir būtinybę kuo greičiau priimti politinius sprendimus, kaip suteikti finansinę paramą S.Dariaus ir S.Girėno sporto centrui.
Iki šiol centras išsilaikydavo pats. Tačiau, pasitraukus „Žalgiriui“, viešoji įstaiga neteko apie 1 mln. litų pajamų per metus, tai yra pusės visų kompleksui prižiūrėti reikalingų lėšų. „Iš Halės gautomis pajamomis dengdavome ir nuostolingą stadiono veiklą. Jis šiemet, kaip ir planuota, turėtų gauti apie 600 tūkst. litų pajamų“, – aiškina V.Snarskis.
Prioritetas – jaunimas
Siūlymų, kokią naują vietą miesto gyvenime turi užimti Halė, viešoje erdvėje ir darbo grupės posėdyje išsakyta daug ir įvairių.
Joje norima įrengti Nacionalinį sporto muziejų, leisti nemokamai naudotis studentams, moksleiviams, miesto sporto klubams, atiduoti Lietuvos kūno kultūros akademijai. Darbo grupės narys Vytautas Vasilenko komplekse siūlo įrengti Lietuvos olimpinę sporto bazę. Kai kurie miestiečiai norėtų, kad Halėje veiktų turgus.
Pastaroji galimybė rimtai nesvarstoma. Atmetama ir muziejaus idėja, nes vienas sporto muziejus Kaune jau veikia. Olimpinės bazės idėja taip pat atrodo sunkiai įgyvendinama.
Siūlymas S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro statusą pakeisti iš viešosios įstaigos į biudžetinę palaikymo nesulaukė. Esą viešosios įstaigos statusas administracijos vadovus verčia labiau pasukti galvas, kaip patiems užsidirbti pinigų.
Visi darbo grupės nariai vieningai sutaria, kad Halėje turi virti aktyvus sportinis gyvenimas. Ji turi būti prieinama jaunimui, Kaune veikiantiems sporto klubams, neužmirštant ir pajamas atnešančių komercinių renginių.
Diena – 6,5 tūkst. litų
Tokiai gražiai vizijai prieštaraujančių vargu ar atsirastų, tačiau ją paversti realybe nėra taip paprasta. Halės nuomos įkainiai yra „neįkandami“ nei profesionaliems klubams, nei sporto mokykloms, nei studentų ir moksleivių organizacijoms.
Miestą reprezentuojančiam rankinio klubui „Granitas-Gaja-Karys“ Halės nuoma dienai kainuotų 6,5 tūkst. litų. Jei būtų žaidžiamos tarptautinės rungtynės, nuomos kaina šokteltų iki 7,5 tūkst. litų.
Logiškas sprendimas – sumažinti įkainius, nuomininkų prašyti padengti tik eksploatacines išlaidas arba sale leisti naudotis nemokamai. Tačiau kur surasti tą gerąjį dėdę, kuris sumokėtų už Halės priežiūrą, komunalines paslaugas, remontą, išlaikytų darbuotojus? Akivaizdu, kad ši piniginė našta turėtų tekti miestui, kuris anaiptol nedega noru prisiimti dar vieną finansinį įsipareigojimą.
Daugelis specialiai sudarytos darbo grupės narių svarsto galimybę sporto mokykloms, organizacijoms, sporto ir kultūros renginiams iš miesto biudžeto skiriamus pinigus iš karto pervesti Halei. Jei pinigai iš karto tiesiogiai pasiektų Halę, ja, V.Snarskio siūlymu, būtų galima leisti nemokamai naudotis biudžetinėms sporto ir kultūros mokykloms.
Privatūs arba iš dalies miesto išlaikomi sporto ir kultūros klubai galėtų žaisti arba treniruotis Halėje ar stadione, padengdami tik tiesiogines naudojimosi išlaidas. Jos vienam renginiui sudarytų apie 1,5–2 tūkst. Lt. Komercinių renginių organizatoriams nuolaidos nebūtų taikomos.
Nenori visiškai dotuoti
Tokia Halės finansavimo ir naudojimo schema, bent jau „popieriuje“, atrodo teisinga ir aiški. Tačiau kyla daug pagrįstų abejonių, ar politikai nepristigs ryžto iš skurdaus miesto biudžeto kasmet skirti apvalią sumą S.Dariaus ir S.Girėno sporto kompleksui?
Darbo grupės pirmininkas Administracijos direktoriaus pavaduotojas Raimundas Miladauskas nevynioja žodžių į vatą: „Visiškai dotuoti sporto halę 1,5 mln. litų, kaip prašo V.Snarskis, yra visiška utopija. Tai miestui tikrai per brangu.“ Taigi, svarbiausias klausimas – kiek miestas gali ir nori skirti lėšų komplekso išlaikymui.
Būtina stogo rekonstrukcija
„Halė šiuo metu yra gana geros būklės. Laikančiosios konstrukcijos atitinka visus patvarumo kriterijus. Tačiau stogas nėra geras. Kas dešimt penkiolika metų ant senos dangos būdavo uždengiama nauja. Todėl susidarė storas, daug sveriantis dangos sluoksnis. Jis slegia konstrukcijas“, – aiškino V.Snarskis.
Pernai buvo parengtas stogo rekonstrukcijos projektas, numatantis laikančiųjų konstrukcijų ir stogo dangos pakeitimą. Darbų sąmata – apie 4,5 mln. litų. Kol kas pinigų remontui nėra.
Nors Halė neblogai pritaikyta įvairiems žaidimams – yra krepšinio, rankinio dangos, pastaroji tinka ir salės futbolui, labai trūksta vėdinimo sistemos. „Iš miesto biudžeto ir sporto departamento esame gavę apie 300 tūkst. litų, tačiau šios sumos nepakanka įrengti vėdinimo sistemą. Reikėtų bent dvigubai tiek, o jei su šaldymo įranga – apie 1,5 mln. Lt“, – tvirtino V.Snarskis.
Profesionaliam sportui netinkama
Paulius Motiejūnas, krepšinio klubo „Žalgiris“ generalinis direktorius:
Halė netinkama profesionaliam sportui – rūbinės mažos, nėra vėdinimo sistemos, trūksta dušų. O nieko pakeisti negalima, nes tokia pastato konstrukcija. Kiek buvo įmanoma, ji kosmetiškai paremontuota, įrengtos šiokios tokios VIP vietos, bet tai viskas. Halė jau natūraliai atitarnavo. Vis tik jai jau daugiau kaip 70 metų. Žinoma, Halėje gali vykti sporto renginiai, žaisti vaikai, tačiau mums ji jau netinka.
Yra keli sprendimai – arba ją nugriauti ir jos vietoje pastatyti naują salę, arba, jei saugome ją kaip relikviją, įrengti muziejų. Tai būtų logiškiausias ir geriausias sprendimas.
Halė turi būti gyva
Rimantas Mikaitis, Kauno meras:
Miestiečiai gali būti ramūs – Halė nebus pamiršta. Ji turi būti gyva ir atvira vaikų, studentų sportui, miesto komandoms. Dalį prarastų Halės pajamų turi kompensuoti miestas. Kokią dalį – svarstymų objektas. Jei skirsime lėšų, turi būti sumažinti ir įkainiai, kad salė būtų prieinama visiems norintiems, kuriems dabartiniai įkainiai nebuvo įkandami.
Tikiu, kad pavyks ne tik palaikyti Halės gyvybę, bet ir priimti strateginius ilgalaikius sprendimus, kad Halė būtų gyva, joje virtų gyvenimas. Tai gera sporto bazė. Jei bus įrengta vėdinimo sistema, dar nemažai metų, be didelių investicijų, ji galės normaliai funkcionuoti.
Įdomūs faktai
Specialiai Europos krepšinio čempionatui Halė pradėta statyti 1938 m. gruodžio 5 d. Atidaryta 1939 m. gegužės 21 d. Statybos kaina – 400 tūkst. Lt.
Halės projektą per pusantro mėnesio paruošė statybos inžinierius-konstruktorius Anatolijus Rozenbliumas.
1962 m. Halė rekonstruota: pastatytos gelžbetoninės tribūnos, pagerinta sienų šiluminė izoliacija, uždėtas apšiltintas denginys, įrengta apšildymo sistema.