Lietuvos rinktinės treneris, kalbėdamas apie iš esmės nieko nebelemiančias rungtynes dėl penktosios vietos, tvirtino, jog jei turėtų galimybę rinktis, jis tokio mačo atsisakytų.
„Jeigu žiūrėsime pagal rungtynių vertę, tai tas mačas didelės reikšmės neturi. Abi komandos savo svarbiausias rungtynes jau sužaidė – graikai šiandien, mes vakar. Patekome į olimpinių žaidynių atrankos turnyrą, o toliau lieka garbės reikalas. Mes norime čempionatą pabaigti stipriai. Galbūt jis nebuvo toks, kokio mes visi norėjome ir tikėjomės. Bet mes žaisime prieš savo sirgalius, tad stengsimės pademonstruoti geriausia, ką galime. Žmonės atėjo ir palaikė mus net ir tuomet, kai mes pralošėme. Mes turime jiems atiduoti duoklę“.
Baiminasi krepšininkų traumų
– Ar mačas dėl penktosios vietos yra reikalingas?
– Jos nieko nelemiančios. Ar jos reikalingos, ne man spręsti. Jeigu aš galėčiau pasirinkti, ar jas žaisti, ar ne, turbūt rinkčiausi antrąjį variantą, nes yra tikimybė, kad kažkas gali gauti traumą.
– Kokį įspūdį Jums palieka Graikijos rinktinė?
– Ji atjaunėjusi. Graikai neturi savo pagrindinių žaidėjų, kurie buvo komandos lyderiai. Manau, kad treneris kartu su savo padėjėjais daro gerą darbą. Jie gerai kontroliuoja rungtynių ritmą. Tai tikrai nepėsčias varžovas. Šiandien įveikę serbus, jie tai įrodė.
Žalgiriečiai padėjo ruoštis mačui
– Ar kalbėjotės su rinktinei atstovaujančiais „Žalgirio“ žaidėjais apie I.Zouroso naudojamą taktiką?
– Kalbėjomės apie tai, kokias sistemas jis naudoja . Čia niekur per daug nepabėgsi. Kiekvienas treneris yra į kažką įtikėjęs, kažko laikosi. Aišku, tai diktuoja turimi žaidėjai, bet pažįstamų sąveikų tarp žaidimo gynyboje ir puolime suradome.
– Už kurią dėl apdovanojimų kovojančią komandą Jūs sirgsite?
– Aš sirgsiu už savo draugą Davidą Blattą. Sirgsiu už tai, kas man yra artima.
– Ką manote apie makedonų pasipriešinimą ispanams?
– Aš tų rungtynių nemačiau, tik apie jas girdėjau. Tai tik įrodo, kad jie demonstruoja puikų krepšinį. Makedonai yra pakilime. Kuomet tu perlipi tą barjerą, tai priduoda labai daug jėgų. Kai kur galbūt jiems pasisekė, bet jų pasirodymo negalima vadinti vien tik sėkme. Jie iš tikrųjų gerai žaidžia.
Mintys apie makedonus neduoda ramybės
– Ar daug kartų pagalvojote apie tai, ką buvo galima padaryti kitaip rungtynėse su Makedonais?
– Šiandien apie tai negalvojau, nes mano mintyse – tik mačas su Graikija. Manau, kad vėliau turėsiu daug laiko ramiai viską apgalvoti.
– Tačiau kartais mintys pačios ateina į galvą.
– O ką galvoti? Pasiimti kamuolį ir išmesti į užribį? Apie tai reikėjo galvoti? Manau, kad reikėjo žaisti agresyviau, nes jie buvo tikrai pavargę. Nors tai planavome, mes to nepadarėme. Bet galų gale ta paskutinė daug ką iliustruoja. Nes per rungtynes buvo tokių momentų, kuomet kamuolys kur nors riedėdavo, jį pagriebdavo makedonas ir jie įmesdavo tritaškį arba dvitaškį. Taktikos ar dar ko čia per daug nebuvo. Tiesiog arba tu nukrenti ir paimi tą kamuolį, arba ne. Bet buvo tokia diena... Buvo ne vienas momentas, kuomet mes buvome laisvi, bet neįmetėme. Paskui kai neįmetėme, jau lyg ir bijojome mesti. O jie tas progas išnaudojo. Jie metė be jokios baimės. Reikiamu momentu jiems įkrito. O mums neįkrito.
– Ar krepšininkus jau paliko mintys apie tą nelemtą mačą su makedonais?
– Dar turi praeiti laiko. Tas kartėlis yra. Nėra taip, kad mes esame patenkinti, kad įveikėme slovėnus ir patekome į olimpiados kvalifikaciją. Visi supranta, kad tai nebuvo ta mūsų svajonė ir tikslas, dėl kurio mes tiek dirbome bei stengėmės. Tas kartėlis išlieka. Tik tiek džiaugiuosi, kad per tą trumpą laiką mums pavyko susikaupti, rasti jėgų, į šoną pastumti tą visą negatyvą ir susikoncentruoti toms rungtynėms, kurios, kaip visi matėme, buvo labai atkaklios ir sunkios.