15min.lt primena, kad šeštadienį lietuviai Madride 78:90 nusileido Ispanijos komandai. Nors ir pralaimėtos, šios rungtynės buvo pirmosios, kuriose mūsų šalies rinktinė vietomis jau demonstravo solidų komandinį žaidimą, žaidėjai spinduliavo energija ir kovingumu.
Vyriausiasis rinktinės strategas Kęstutis Kemzūra, oro uoste duodamas interviu 15min.lt, pabrėžė, kad iki čempionato pasiruošimui likęs laikas – tarsi karinė parengtis, kai nebegalima klysti ir atsipalaiduoti. Kol kas treneris dar nežino pavardžių dviejų krepšininkų, kurie turės palikti komandą.
– Po mačo su ispanais sakėte, kad tai jau buvo šioks toks žingsnis į priekį. Kokios mintys sukasi galvoje šiandien, po rungtynių jau prabėgus šiek tiek laiko? Ar galėtumėte įvertinti konkrečius žaidėjus – kurie pateisino jūsų viltis, kurie – ne?
– Nemanau, kad šiandien reikia ką nors labai konkretizuoti. Didelio džiaugsmo nėra, atvirai sakau. Bet panikos nėra taip pat.
Antros rungtynės buvo žymiai geresnės. Energijos, agresyvumo atžvilgiu. Bet lenda tos pačios bėdos – klaidos ir atšokę kamuoliai. Negaliu sakyti, kad kuris nors konkrečiai ko nors nepadarė. Reikia suprasti, kad kova dėl kamuolių yra visų mūsų penkių reikalas. Ne tiktai Marijono, Roberto ar Jono, ar kitų didelių žmonių.
Be abejonės, yra ką taisyti. Visų pirma, gynyboje. Mes dirbsime šiomis kryptimis.
Žaidėjus dar rotuojame. Šiose rungtynėse nežaidė Paulius ir Darjušas, pirmose – Kšyštofas ir Marijonas. Jei kalbant apie didelius žmones, Kšyštofas gerai atrodė. Jis buvo ne tik aktyvus, bet jo ir geras pataikymo procentas buvo. Robertas taip pat neblogai pasirodė. Jonui gal kiek sunkiau buvo, lyginant su kitomis rungtynėmis. Tačiau viską vienareikšmiai įvertinti yra kol kas sunku ir aš nenorėčiau to daryti.
– Madride blykstelėjo Rimantas Kaukėnas. Galbūt jis jau atrado savo vietą komandoje?
– Mes esame pasiruošimo procese. Po rungtynių su Rusija, šnekėjome, kad dar esame tokioje stadijoje, kai nevisai (vieni kitus) suprantame. Rimas pasakė: „Dar nelabai suprantu, ar aš gerai, teisingai viską darau“.
Po pašnekesių, pasiaiškinimų, treniruočių, aš manau, kad daug kam tapo viskas aiškiau.
Tikiuosi, kad Rimas tose rungtynėse surado savo žaidimą. Mūsų užduotis ir yra, kad vis mažiau būtų neaiškių dalykų, kad toliau gerintume tarpusavio ryšius ir suprastume geriau vienas kitą.
– Draugiškų rungtynių tvarkaraščio jau nepakeisime, tačiau, svarstant teoriškai, ar gerai, kad sekančias rungtynes lietuviai vėl žais su viena stipriausių pasaulio rinktinių – Ispanija? Galbūt, dabar parankesnis būtų silpnesnis varžovas, kurį galima įtikinamai nugalėti ir įgyti daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, pajusti pergalės skonį?
– Visada yra geriau žaisti su tokiais varžovais, kurie yra super agresyvūs, žaidžia super intensyviai. Tada tiesiog pratiniesi prie kitokio režimo. Mums atrodė, kad treniruotėse mes ir intensyviai, ir gana agresyviai žaidžiame, greitai bėgame. O pasirodė, kad galima dar agresyviau ir intensyviau žaisti.
Aš negaliu pasakyti, kad mes nusileidome fiziškai. Ir mūsų kondicija, manyčiau, yra net geresnė. Tačiau ispanai momentais sugebėjo žaisti dar intensyviau. O mūsų komandiniai veiksmai momentais išskysdavo. Paskui, lyg atsikvošėję, vėl juos pristabdėme, pasivijome.
Žaidžiant su tokiomis rinktinėmis, negali kristi į tokias (duobes). Turi būti disciplina. Ir negalime, jokiais būdais, klysti ir duoti (varžovui) ekstra taškų – atkovotų kamuolių ar lengvų taškų po greito puolimo.
– Ketvirtadienio rungtynės su ispanais svarbios ne tik kaip svarbus rinktinės pasiruošimo etapas. Šis mačas taps „Žalgirio“ arenos atidarymo švente. Šis faktas kaip nors įtakoja jūsų nuotaikas, nusiteikimą?
– Rungtynės Kauno arenoje – tai didžiulė šventė, kurią norėtume padaryti dar didesne. Tačiau, jei kas nors manęs paklaustų, ar aš labiau norėčiau laimėti dabar, ar – Panevėžio arenoje (Lietuva grupės varžybas pradės Panevėžyje. – Red.), aš pasirinkčiau Panevėžį.
– Iki čempionato lieka dvi savaitės. Ar šio laiko pakaks įgyvendinti visus trenerių sudarytus pasiruošimo planus?
– Mums reikės labai teisingai sudėlioti prioritetus. Laiko ir yra, ir jo nėra tiek daug. Tai karo parengtis, kai laiko juokauti nebelieka, jokio atsipalaidavimo negali būti.
– Galbūt jau paaiškėjo du žaidėjai, kurie paliks rinktinę?
– Ne, dar nepaaiškėjo.
