„Nesvarbu, kad laimėjome 20 taškų, bet rungtynės buvo gana atkaklios. Taip buvo dėl kelių priežasčių. Viena jų – mums tai trečia diena iš eilės. Turėjome sunkias rungtynes su Ispanija ir Rusija. Tuo tarpu latviai buvo šviežesni. Be abejo, komandų lygis yra skirtingas. Latviai – ambicinga, jauna komanda. Tarp šių dviejų komandų vyksta savotiškas derbis. Papildomai nuteikinėti rungtynėms nereikia. Tai žinodamas vyrams sakiau, kad turime išeiti susikaupę. Nemanau, kad pradėjome labai blogai, bet nežinau kodėl: dėl nuovargio, ar koncentracijos stokos, drausmės stokos, mes pridarydavome klaidelių ir suteikdavome varžovams mesti laisviems. Trūko komunikacijos“, – po rungtynių spaudos konferencijoje kalbėjo K.Kemzūra.
Treneris neslėpė, jog didžiausiu galvos skausmu išlieka atkovoti kamuoliai.
Mūsų maži žaidėjai žiopso ir neima kamuolio, – sakė K.Kemzūra.
„Kas neramina – atšokę kamuoliai. Skaičiais gal nėra taip daug (lietuviai atkovojo 35, o latviai – 28, – past.), bet net ir paskutinė ataka, kur mes beveik idealiai apsigynėme. Jie nieko nesukūrė, bet viskas baigėsi minus dviem taškais, atsikovojus kamuolį. Gerai, kad buvo plius 22, bet baigėsi tuo, kad neatsitvėrėme varžovų. Su šia yda kovosime. Nesakau priekaištų aukštaūgiams, bet priešininkų gynėjai rinko kamuolius. Reiškia, kad mūsų maži žaidėjai žiopso ir neima kamuolio. Aišku, mes eksperimentavome gynyboje, todėl trūko šiokio tokio susikalbėjimo“, – tęsė K.Kemzūra.
„Nežiūrėjau į klaidas ir leidau žaisti, kad išmoktume. Puolime stengėmės atakuoti iš po krepšio. Visgi kartais mūsų gynėjai pamiršdavo mūsų ritmą ir uždavinius. Galbūt jie buvo laisvi, bet negalime rizikuoti. Turime eiti arčiau krepšio, nes ten yra mūsų pranašumas. Be to, mums reikia jausti rungtynių ritmą. Jei liko dvi minutės ir laimime solidžiai, turime žaisti protingiau, o ne greitinti žaidimą. Trys dienos buvo nelengvos. Manau, kad neblogai atrodėme, bet yra rūpestį keliančių dalykų, kuriuos reikia skubiai taisyti “, – kalbėjo strategas.
– Kurios rungtynės buvo geriausios? – žurnalistai paklausė K.Kemzūros.
– Manau, su ispanais. Emocinis lygis buvo visai kitoks. Pirmoje mačo dalyje su ispanais tikrai dominavome. Su rusais gerai žaidėme tik atkarpomis. O kai netekome kelių žaidėjų, situacija dar labiau pasunkėjo. Ypač tai jautėsi su rusais.
– Kaip dėl emocijų protrūkių?
– Manau, kad latviams tai yra vienintelis būdas – žaisti kietai ir taip išmušti iš pusiausvyros. Manau, kad toks incidentas pabudino mus. Kartais reikia atsakyti į agresiją agresija, tik proto ribose. Labiau norėčiau, kad būtume momentais vieningesni ir vienas kitą užstotume. Nenoriu kaltinti arbitrų. Negaliu pasakyti, kad dirbo blogai, bet turėjo įžvelgti ir neleisti žaisti kietai. Taip grumiantis draugiškose rungtynėse žaidėjai gali ir susitraumuoti.
– Kaip vertinate J.Valančiūno ir M.Petravičiaus žaidimą?
– Marijonas žaidė labai gerai. Jonas darė klaidelių, dingdavo koncentracija. Galbūt Marijono fone jis centruodavo silpniau, nei gali sužaisti.
