Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Krepšinio sirgalių „dirigentas“ Raimundas Lubis-Raimucka: „Visos didžiulės arenos nesuvaldysi – kas šiaip sėdi, kas alų geria“

Po paskutinių Lietuvos ir Graikijos rungtynių Europos čempionate Raimundas Lumbis-Raimucka ir vienas mūsų komandos lyderių Rimantas Kaukėnas apsikabino, apsikeitė marškinėliais. Abu vienodai permirkę prakaitu – krepšininkas ir barzdotas krepšinio fanų „dirigentas“, energingai strakaliojęs priešais aistruolių minią visose lietuvių rungtynėse, perdavęs tribūnoms būgnininkų siunčiamus ženklus, rodęs, kokias kelti vėliavas, kokią traukti dainą, rašo žurnalas „Žmonės“.
Raimundas Lumbis-Raimucka ir Rimantas Kaukėnas
Raimundas Lumbis-Raimucka ir Rimantas Kaukėnas / T.Lukšio/BFL nuotr.

„Diriguoti“ tribūnoms – sunkus darbas. Po rungtynių reikia laiko kvapui atgauti – ramiai pasėdėt, pailsėt. O paskui grįžtame į Vilnių, kur nors susirenkame visko aptarti, nuovargis pasimiršta, vėl imi šokinėti. Gera, kai šalia vienminčiai“, – interviu žurnalui „Žmonės“ atviravo verslininkas, dviejų interneto parduotuvių savininkas.

– Kaip susibūrė ta vienminčių kompanija, kuri virto ištisa karščiausių aistruolių tribūna?

– Viskas prasidėjo nuo 2003-ųjų Europos čempionato Švedijoje. Mes trise su Sėkla (verslininkas, metalistas, Lietuvos patriotas ir šiaip įsimenamas barzdočius Tomas Balaišis, – red. past.) ir Žaliu (verslininkas Audrius Žalakevičius – red. past.) susiruošėme ten vykti. Visi sukiojo smilius prie smilkinio: „Neverta, ką darot? Mūsų jaunimas nieko nelaimės. Palyginkit penkis mūsiškius su penkiais vokiečiais – gausim nuo visų į skudurus.“ O mes nuvažiavome, ir viskas. Paėmėm auksą. Paskui, po šio Lietuvai auksinio čempionato, chebra pradėjo rinktis, mūsų vis daugėjo. Ką turime dabar? Mūsiškių yra netoli dviejų šimtų. Jei tiksliai skaičiuotume pagal į šiame čempionate pirktus bilietus – per šimtą šešiasdešimt. Toks kaip ir suvaldomas kiekis, kai dar vienas kitą pažįstame.

– Na, o kas patį išrinko „dirigentu“? Juk būtų maloniau rungtynes žiūrėti veidu į aikštę.

– Reikėjo žmogaus, galinčio padėti salei kontaktuoti su būgnininkais, kurie per visas rungtynes dirba juodą darbą. Taip jau išėjo, kad buvau žmonių išstumtas į priekį. „Diriguoti“ pradėjau 2005 metais, per Europos čempionatą Serbijoje. Kartais pagalvoju: būtų gerai, jei kas nors kitas tą darytų, aš sau krepšinį žiūrėčiau, o dabar matau gal penkiolika procentų rungtynių. Rungtynes seku švieslentėje – matau, kaip skaičiukai pasikeičia. Kiek taškų – du ar tris – pelnė mūsiškiai, dažniausiai pajuntu iš publikos reakcijos. Kartais paklausiu žmonių pirmose eilėse, kas dedasi man už nugaros, kad nepradėčiau rėkti „Lietuva!“, kai mus varžovai puola.

– Suvaldyti minią turėtų būti nelengva.

Mes – juodadarbiai, kaskart darome tą patį: einame, palaikome...

– Labai lengva dirbti su, vadinamuoju, mūsų branduoliu. Jie iškart pagauna, ką pasakau. Žmonės yra pasiskirstę, kas kurią vėliavą ištraukia, kai parodau sutartą ženklą. Bandau reguliuoti taip, kad vėliavos keistųsi – juk nesinori vien didžiąja mūsų trispalve mosuoti. Juolab kad turime naują nepaprastai gražią vėliavą su Vyčiu. Iškeliame ją, paskui – mažųjų vėliavų eilę. Nors kartais, kai matau, jog publika įsiaudrinusi, rodau kelti Vytį antrąsyk iš eilės, kad dar labiau įšėltų.

Bet visos didžiulės arenos nesuvaldysi – kas šiaip sėdi, kas alų geria. Man svarbu mesti kibirkštį, kad žmonės užsidegtų, o toliau viskas, kaip eina, taip nueina.

– Kurios šio čempionato rungtynės pačiam įsiminė labiausiai?

– Net ir sunkios rungtynės su makedonais buvo geros. Taip, pralaimėjome, bet juk tai sportas. Pralaimėjęs turi susikaupti, persitvarkyti, kad kitąsyk laimėtum, eitum į priekį.

Rungtynių neskirstome į geras, geriausias. Mes – juodadarbiai, kaskart darome tą patį: einame, palaikome...

– Šiai aistrai, matyt, tenka „atriekti“ nemažą dalį savo biudžeto?

– Šiųmetinis čempionatas mums – pigiausias, nes nereikėjo viešbučių, lėktuvų. Bilietus į savo tribūną pirkome per Krepšinio federaciją, vienas jų paketas kainavo 1660 litų. O pirmenybės svetur vidutiniškai atsieina apie 4000 litų žmogui.

Visą interviu skaitykite žurnale „Žmonės“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?