Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro pranešime spaudai teigiama, kad garso stiprumas matuojamas decibelais (dB). Žiūrovų ir jų atsineštų ,,instrumentų“ sukeliami garsai gali būti pavadinti triukšmu, nes jų stiprumas dažnai siekia daugiau nei 100 dB ir gali sukelti sveikatos sutrikimų.
Lietuvos krepšinio sirgalių sukeliamas triukšmas varžybų metu buvo įvertintas net 114 dB (prilygsta pneumatinio grąžto ar propelerinio lėktuvo sukeliamam triukšmui).
Lietuvos krepšinio sirgalių sukeliamas triukšmas varžybų metu buvo įvertintas net 114 dB (prilygsta pneumatinio grąžto ar propelerinio lėktuvo sukeliamam triukšmui). Palyginimui – įprastinė kalba yra apie 60 dB. Jeigu žmogus, stovintis metro atstumu nuo Jūsų, turi šaukti, kad jį išgirstumėte, vadinasi, triukšmo lygis siekia 85 dB ir viršijus šią ribą jūs rizikuojate pakenkti savo klausai. Jeigu žmogus, stovintis mažiau nei pusės metro atstumu, turi šaukti, kad jį suprastumėte, triukšmo lygis siekia 95 dB. Jeigu reikia šaukti pašnekovui į ausį, triukšmo lygis siekia 105 dB, Jūs labai rizikuojate pakenkti savo klausai būdamas tokiame triukšme be klausos apsaugos priemonių. Didesnis nei 140 dB triukšmas pavojingas gyvybei ir yra draudžiamas.
Gydytojas Zenonas Javtokas perspėja, kad pabuvus triukšmingoje aplinkoje, pakliuvę į ramią aplinką, negirdite silpnų garsų, jūsų klausa pablogėjo. Neilgai pabuvus triukšmingoje aplinkoje klausos susilpnėjimas ar spengimas ausyse praeina. Ilgai veikdamas triukšmas pažeidžia vidinėje ausyje (kriauklėje) esančias neurosensorines ląsteles, jos suyra ir nebegali perduoti signalų klausos nervui ir smegenims. Šios ląstelės neatsistato, taigi klausa pakenkiama negrįžtamai. Tai vyksta palaipsniui, nepastebimai, jums net neįtariant, jog pamažu prarandate klausą. Be klausos pakenkimo triukšmas gali sukelti stresines reakcijas, sutrikdyti miegą, virškinimo sistemos organų veiklą, padidinti kraujo spaudimą, mažinti organizmo atsparumą ligoms ir darbingumą, didinti nelaimingų atsitikimų ir traumų riziką.
Žmonija nuo triukšmo ginasi jau seniai. Įvairių draudimų ir apribojimų buvo senovės Graikijoje ir Romoje, nuo viduriniųjų amžių iki mūsų laikų. 2003 m. priimta speciali Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (2003/10/EB) triukšmo poveikiui sveikatai sumažinti, apsaugoti nuo klausos pablogėjimo ar netekimo. Parengtas gerosios patirties vadovas muzikos ir pramogų sektorių darbuotojams, siekiant apsaugoti šio sektoriaus darbuotojų ir atlikėjų darbo ,,įrankius“ – ausis. Lietuvoje 2004 m. yra priimtas Triukšmo valdymo įstatymas, higienos norma (HN 33:2007) ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys triukšmo kontrolę ir gyventojų sveikatos saugą.
Sunku tikėtis, kad sirgaliai per varžybas bus ramūs, triukšmaudami nepalaikys savo komandų ar nešvilps ant priešininkų. Plodami ir skanduodami žiūrovai nesukels tokio pavojaus sveikatai, nepasieks tokio garso stiprumo, kurį sukelia dirbtiniai triukšmo šaltiniai (suspausto oro balionėlių pučiamos sirenos, vuvuzelos ir kt.). Siekdami sumažinti triukšmo žalą sveikatai varžybų organizatoriai neturėtų leisti atsinešti į mūsų sporto arenas sirenų, daugelyje šalių stadionuose uždraustų afrikietiškųjų vuvuzelų ir kitų stiprų garsą keliančių instrumentų.
Tiems, kurie stebės varžybas ,,gyvai“, primename: jūs galite nuo 15 iki 30 proc. sumažinti žalojantį triukšmo poveikį klausai ausų kamšteliais ar ausinėmis, dažniau išeidami pailsėti į ramesnę aplinką. Šių patarimų ypač neturėtų pamiršti tie, kuriems gera klausa yra jų ,,darbo įrankis“ (gydytojai, muzikantai, dainininkai, ir kt.), tėvai, norintys, kad jų vaikai galėtų pasirinkti šias profesijas.
