Jis gina žiniasklaidoje kritikuojamą Kęstutį Kemzūrą, teigia, kad naujas čempionato formatas yra įdomus ir tiki, kad Lietuvoje sužibę makedonai rimta jėga Europos krepšinyje išliks ir ateityje.
– Pirmą kartą Europos čempionate dalyvavo 24 komandos. Jūsų nuomone, pasiteisino toks formatas?
– Dėl formato neapsirikta, nes matėme tikrai įdomių, vadinamųjų antrojo ešalono rinktinių, kurios puikiai konkuravo ir su stipriausiomis komandomis. Pavyzdžiai aiškūs: ir Gruzijos, ir Suomijos komandos įrodė, kad gali sėkmingiau pasirodyti, nei tokios favoritės, kaip Italijos ar Kroatijos rinktinės. Jėgų pusiausvyra Europoje gali lygintis vien dėl to formato išplėtimo. Buvo ir kitų rinktinių, kurių anksčiau nematydavome aukščiausio lygio varžybose. Tokios šalys, kaip Makedonija, Bulgarija ar Ukraina, Europos čempionatuose pasirodo labai retai arba lieka pačiame gale. Dabar jos išties sudomino savo dalyvavimu. Ir tokiose šalyse atsiranda stiprių žaidėjų, kurie sėkmingai pasirodę Europos čempionate papildys ir klubinio krepšinio rinką.
– Tačiau dauguma žaidėjų skundėsi nuovargiu... Neva čempionatas per ilgas...
– Manau, idėja leisti komandoms registruoti po 14 žaidėjų buvo įdomi, ypač išplėtus komandų skaičių iki 24. Ir dėl galimų traumų, ir dėl nuovargio. Manau, „FIBA Europe“ prie to gali dar grįžti. Mums ši taisyklė, kai iškrito Marijonas Petravičius, būtų labai pagelbėjusi. Kitos komandos taip pat turėjo leisti pailsėti lyderiams. Tad kodėl vietoj jų negalėtų sudalyvauti kažkas kitas? Tai būtų puikus šansas jaunajai kartai.
– Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, kad buvo daug nesvarbių, nieko nelėmusių rungtynių...
– Grupės varžybose nieko nelemiančių rungtynių buvo nedaug. Ar verta kovoti, pavyzdžiui, dėl 7 vietos – klausimas ateities svarstymams. Jokių emocijų tokios rungtynės išties nekelia. Mums buvo visai nereikšmingos rungtynės su portugalais, bet tokiose rungtynėse treneriai gali spręsti kitas užduotis, o progą pasirodyti turi mažiau žaidžiantys.
– Buvo prognozuojama, kad tai bus stipriausias Europos čempionatas per visą istoriją. Ar dabar galima pasakyti, kad toks jis ir buvo?
 |
| „Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Chrisas Kamanas ir Dirkas Nowitzkis per sezoną NBA lygoje kartu uždirba daugiau nei 70 mln. litų. |
– Manau, kad taip. Vertinant individualų žaidėjų lygį, tai buvo nepaprastai stiprus čempionatas. Ne paslaptis, kad dažnas čempionatas ryškiausių žvaigždžių pritrūksta. Šįkart kone visos susirinko... Broliai Gasoliai, Tony Parkeris, Andrejus Kirilenka... Vien Dirko Nowitzkio dalyvavimas suteikė žavesio Vokietijos rinktinei, kuri buvo labai pajėgi ir kuriai labai nedaug pritrūko, kad būtų dar aukščiau. Bet sporte visiems vietos po saule neužtenka. Pirmo ryškumo žvaigždžių dalyvavimas čempionate labai papuošė ir sustiprino turnyrą.
– Ką pasaulis labiausiai prisimins iš šio čempionato? Ispanų apgintą čempionų titulą, tai yra unikalus pasiekimas, makedonų „išsišokimą“ ar kažką kita?
– Be abejo, makedonų sensaciją. Ispanų pasiekimo buvo galima laukti. Prie favoritų juos skyrė absoliuti dauguma krepšinio visuomenės.
– Kaip manote, makedonų sublizgėjimas buvo vienkartinis, ar vis dėlto jie taps rimta jėga Europos krepšinyje?
– Tai įdomus klausimas. Matėme, kad daug pajėgių žaidėjų jie neturi. Komandą tempė 5–6 žaidėjai, kurie turnyro pabaigoje jau vos kojas vilko. Vis dėlto šis pasiekimas turėtų tapti dideliu impulsu jauniems žmonėms burtis į krepšinio aikšteles. Manau, Makedonijos krepšinyje turėtų būti šioks toks kokybinis šuolis, kurį pajusime ateityje.
Labai panašus atvejis buvo 1987 metais, kai graikai namuose tapo čempionais. Tai irgi buvo šiokia tokia sensacija. Man teko dalyvauti tame finale ir pats pajutau, koks sujudimas buvo šalyje. Graikai po to tikrai pajuto kokybinį šuolį ir iki šių dienų Graikija yra viena svarbiausių šalių Europos krepšinyje.
Kita vertus, galima prisiminti ir 1993 metų čempionatą, kuriame taip pat kiek netikėtai triumfavo Vokietija. Vokiečiai beveik neišnaudojo šio pasiekimo krepšinio pakilimui. Buvo tik Detlefas Schrempfas ir Dirkas Nowitzkis. Jų dalyvavimas NBA kažkiek išjudino Vokietijos jaunimą užsiimti krepšiniu, tačiau, ko gero, jaunimą labiau įkvėpė ne sėkmė, o milžiniški atlyginimai, kuriuos gauna NBA žaidėjai.
– Kęstutis Kemzūra užsienio spaudoje sulaukė daugybės kritikos, Lietuvos rinktinės trenerį ypač smarkiai kritikavo Rusijos krepšinio specialistai. Ką apie tai manote? Ar vertas K.Kemzūra tos kritikos?
– Neee... Kokia gali būti kritika, kai turi tokį žaidėjų pasirinkimą. Kai neturi nė vienos super ryškios žvaigždės. Visi supranta, koks svarbus praėjusių metų rinktinei buvo Linas Kleiza. Visos aukščiau Lietuvos atsidūrusios rinktinės turėjo tokius lyderius, o mes žaidėme taip, kaip galėjome. Be to, nuo mūsų nusisuko ir sėkmė. Vienas prarastas kamuolys, pasirodo, gyvenime labai daug reiškia ir netgi pakeičia likimus. Kritikuoti trenerio, kad mūsų vežimas girgždėjo, tikrai nederėtų. Smulkių taktinių klaidų visų komandų žaidime galima įžvelgti. Tačiau K.Kemzūros autoritetas po šio čempionato neturėtų nė kiek nukentėti. Jis išlieka labai aukštos klasės specialistas.
„K.Kemzūros autoritetas po šio čempionato neturėtų nė kiek nukentėti. Jis išlieka labai aukštos klasės specialistas“, – sakė S.Jovaiša.
– Kaip vertinate serbų nepatekimą į olimpines žaidynes?
– Mano nuomone, serbai darė labai didelę klaidą: jie turi labai daug talentingų žaidėjų, tačiau visą žaidimą atiduoda į vieno žmogaus – Milošo Teodosičiaus – rankas. Tai labai aukštos klasės krepšininkas, tačiau kai kuriose rungtynėse pernelyg piktnaudžiavo individualia veikla, o komandos draugai tik pasyviai jį stebėdavo. Dėl to buvo mažas kitų žaidėjų indėlis, galbūt ir dingdavo motyvacija. Manau, serbai ir patys apie tai kalba ir padarys išvadas. Jų potencialas žymiai didesnis, tačiau šiame čempionate buvo varžomos atskirų žaidėjų galimybės.
– Ar makedonų sėkmė, prie kurios bene daugiausia prisidėjo amerikietis Bo McCalebbas, gali dar labiau paskatinti natūralizacijos procesus Europos krepšinyje?
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Bo McCalebbas (su kamuoliu) |
– Tai nemaloni tema. Negaliu sakyti, kad tai, kas vyksta, man patinka. Kita vertus, laisvas žmonių judėjimais šiais laikais suprantamas ir jei yra natūraliai stiprūs ryšiai su šalimi, galbūt nėra nieko blogo. Demokratinėje visuomenėje yra visiškai pateisinamas pasirinkimas tapti vienos ar kitos šalies piliečiu. Prieš šį procesą esame bejėgiai. Moraline prasme, tai nėra labai žavu. Sunku prognozuoti, kaip toliau vystysis šis procesas. Sunku įsivaizduoti, kad būtų įvedami dar griežtesni limitai, ypač kai viskas atliekama pagal įstatymus.
– Prieš čempionatą ryškiausiomis žvaigždėmis buvo pristatinėjami NBA žaidėjai. Ar įžvelgėte akivaizdžius lygių skirtumus tarp NBA ir Europos krepšininkų?
– Dalis NBA žaidėjų tik patvirtino savo reputaciją. Įrodė, kad ne veltui žaidžia už Atlanto. Tikrai smagu žiūrėti, kaip jie prisideda ir prie Europos krepšinio. Bet ne visi. Kai kurie čia tikrai neblizgėjo. Gal tai normalu, nes ir NBA lygoje jie nėra komandų lyderiai ar kažkuo išsiskiriantys žaidėjai. Kai kurie Europos žaidėjai spindėjo kur kas ryškiau už atvykusius iš NBA.
– Taigi tai, kad naudingiausiu turnyro žaidėju tapo Europoje rungtyniaujantis Juanas Carlosas Navarro, nors trys simbolinio penketuko žaidėjai yra iš NBA, nebuvo netikėta?
– Ne, nebuvo netikėtumo. Ispanų žaidimo braižas labai tinka J.C.Navarro. Komanda jam padėjo atsiskleisti. Jis turi daug gerų savybių, reikalingų žaidimui puolime, o žaidėjas, kuris pelno daug taškų, visuomet labiau įvertinamas.
– Ką išskirtumėte iš Lietuvos žaidėjų?
– Simą Jasaitį.
 |
| Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Rungtynių akimirka |
Žaidėjus vertinu pagal pastovumą, kaip ir komandas. Jei krepšininkas ilgai gali žaisti viename lygyje, tai didelis dalykas. Tuo tarpu kitų žaidėjų žaidime matėme daug svyravimų. Vienose rungtynėse sužaidžia, kitose – ne. Stabilumo trūkumas ir kišo koją.
Buvo gerų Rimanto Kaukėno, Pauliaus Jankūno ar Dariaus Songailos rungtynių, bet buvo ir priešingų pasirodymų. Šarūnas Jasikevičius buvo labai svarbus komandai, jis pateisino savo, kaip žaidėjo, galinčio sužaisti sunkiausiais momentais, reputaciją, tačiau stabilumo ir jam trūko. Dėl to K.Kemzūrai ir teko labai sunki dalia kaskart atspėti, kas tą dieną sužais, o tokios spėlionės yra labai slidus dalykas. Lyderio mums labai trūko.
Iš teigiamų dalykų dar išskirčiau Jono Valančiūno žaidimą. Jam tai buvo labai naudinga patirtis, padėsianti tapti aukštesnės klasės žaidėju.
