Iki Europos čempionato pradžios Lietuvos krepšininkams liko vienerios draugiškos rungtynės. Kol kas nei komandos žaidimas, nei jos rezultatai nežavi krepšinio gerbėjų. Apie tai ir apie lietuvių perspektyvas sportas.info kalbėjosi su legendiniu praeities krepšininku Sergejumi Jovaiša.
– Lietuvos rinktinė pasiruošimo rungtynes pralaimi neretai. Stabilumo irgi nematyti. Kaip tai vertinate, ar to tikėjotės, ar jau reikia panikuoti jos gerbėjams?
– Yra daug dalykų, kurių nesinorėtų matyti ir jie tęsiasi per visą pasiruošimo ciklą. Darnos nebuvimas puolime dar suprantama: nauji tarpusavio ryšiai, reikia iš naujo priprasti vienam prie kito, išvengti to padriko individualaus žaidimo, kuris dažnai veda link netikslių metimų, begalės klaidų. Bet bloga gynyba – tas jau tęsiasi per ilgai. Gerai, kad ir Kęstutis Kemzūra, ir žaidėjai patys pripažįsta, kad blogai ginasi ir žada taisytis. Bet tas klaidų taisymas jau pernelyg ilgai užsitęsė ir tai mane neramina. Mes pakankamai daug praleidžiam ir tai daro įtaką.
Paėmus viso ciklo gerų atkarpų kiekį, jų pakaktų geroms pusantrų rungtynių. Ir tame matau grėsmę. Atrodo, vyrai susidaro situacijas metimams, bet tie skrieja pro šalį. Tai yra treniruočių įtaka bei psichologinis spaudimas. Niekas dar nežino, kas liks rinktinėje. Yra dar vienas labai svarbus dalykas, kuriuo aš teisinčiau dabartinį rinktinės pasirodymą. Mes žadame eiti čempionate toli. Ir mums nebūtina rugpjūčio 10-ą ar 15-ą jau būti optimalioje formoje.
Tos komandos, kurios abejoja savimi, turi būti formoje jau nuo pirmos čempionato dienos ir, be abejo, ją demonstruoja ir anksčiau. Taip kad aš viliuosi, jog mums pradės sektis nuo pirmos čempionato dienos. Juo labiau, kad mums labai geras jo tvarkaraštis. Pradžiai turime tris psichologiškai priimtinas komandas, po to – ispanai, o desertui – portugalai. Todėl mes galime mažiausiai su keturiomis pergalėmis užlipti ant antrojo laiptelio grupėje. Ir toliau žaisti jau geresnės nuotaikos ir suradę parankesnį sau žaidimą.
– Galbūt rinktinė visko nenori pademonstruoti varžovams prieš Europos pirmenybes?
Pernai stebino Martyno Pociaus geras žaidimas. Kur jis dabar? Arba Mantas Kalnietis?
– Ne. Iš tiesų vyksta skausminga paieška. Aš matau, kad žaidėjai yra įsitempę dėl to, ką jau minėjau. Tiesa, yra ir nelabai man suprantamų dalykų. Nes net tie, kurie jau gali save matyti rinktinėje, irgi nedemonstruoja nieko stabilaus. Pernai stebino Martyno Pociaus geras žaidimas. Kur jis dabar? Arba Mantas Kalnietis? Yra dar vienas svarbus aspektas. Mes turime patyrusių žaidėjų. Pernai buvo keletas rungtynių, kai tekdavo lipti iš duobės. Parodydavom charakterį, išlipdavome. Bet man atrodo, kad tie patyrę žaidėjai turėtų neleisti įkristi į tas duobes. Dabar, šiame pasiruošimo cikle, tie patyrę žaidėjai patys prisideda prie kritimo į tas duobes. Tačiau – turėkime kantrybės ir optimizmo.
– Minėjote psichologiją. Ne paslaptis, kad susidomėjimas šiomis pirmenybėmis viršija susidomėjimą bene visomis, buvusiomis anksčiau. Tai suprantama – rungtyniausime namie. Ar tas spaudimas negali veikti žaidėjų?
– Taip, kartais būna geriau žaisti išvykoje, kur to dėmesio mažiau. Bet kiekvienas žaidėjas juk yra profesionalas ir žino, kaip elgtis tokioje situacijoje. Jeigu jam labai smalsu, tegul jis viena akimi pasižiūri kažkokius komentarus, kurių būna ir teisingų, ir nelabai. Bet tikras žaidėjas neturėtų į tai kreipti dėmesio. Jis turi dirbti savo darbą. Jaudintis – be abejo. Prieš rungtynes kiekvienas jaudinasi ir tai yra natūralu bei sveika. Bet išėjęs į aikštelę tu turi pamiršti tą jaudulį, nesidairyti, kas darosi tribūnose, o daryti tai, kas tau priklauso. Todėl nemanau, kad tai turi reikšmės. Nieko naujo mes nematome: banguotas pasiruošimas, prasmingas ieškojimas. Žinoma, norime, kad visa tai kuo greičiau baigtųsi ir pamatytume sėkmingą žaidimą Europos čempionate.
– Kurių žaidėjų Sergejus Jovaiša atsisakytų?
– Aš neįvardysiu tų dviejų tiesiai šviesiai. Nes pats nežinau... Pasakysiu grupę, iš kurios galima išsirinkti tuos nelaiminguosius. Visi mes matome, kad labai sunkiai įsivažiuoja Tomas Delininkaitis, Mindaugas Lukauskis. Visiškai nesavas M.Pocius. Čia iš „mažiukų“. Iš didesnių – tik atskirais epizodas šiame sezone matėme brolius. Darius Songaila netgi vakar parodė, kad jis gynyboje neatitinka šiuolaikinių standartų. Per daug gal individualistinis. Kol kas. Pradžioje aš gal ir Paulių Jankūną būčiau į šį sąrašą įrašęs, bet mane džiugina tai, kad jo žaidimas jau kyla į viršų. Gal dar nelabai stabilus, bet jau matosi prošvaistės. Manau, kad iš šitų 6–7, dviejų ir neliks. Tiesa, gali būti, kad neliks ko nors dėl objektyvių priežasčių. Šiuo metu juk yra nemažai traumuotų žaidėjų.
