„Keturias valandas praleidau atidarymo ceremonijoje, dar dvi valandas jos laukiau. Taigi iš viso užtrukau šešias valandas.
Kaip jau minėjau, LTOK suorganizavo man žurnalisto bilietą be teisės fotografuoti. Dėl visa ko kai kuriuos fotoaparatus pasiėmiau, bet vėliau gailėjausi, jog nepasiėmiau visų. Kinai labai draugiškai žiūrėjo į mano techniką ir nekvaršino galvos savo pačių sugalvotais draudimais. Nors buvau beveik garantuotas, kad šita afera neišdegs, viskas pasisekė kuo geriausiai.
Apie pačią atidarymo ceremoniją – kadangi man tai buvo jau septintasis toks renginys, tai geriausią įspūdį paliko pirmoji mano olimpiada Barselonoje. Taip pat labai patiko Lilehamerio žiemos olimpinių žaidynių atidarymas, tačiau tada dar nebuvau nuo tokių renginių išlepęs. Tada informaciją priėmiau imliau ir įspūdis buvo didesnis.
Tad pirmoje vietoje man lieka Barselona, antra – Atėnai. Pekino olimpiados atidarymas buvo technologijų demonstravimas ir šiuo aspektu kinai pranoko bet kokius mano lūkesčius. Drąsiai galiu sakyti „fantastiška“, tikrai nuostabus reginys ir renginys. Nors prakaitas liejosi upeliais, sąlygos žurnalistams buvo sudarytos kone idealios. Vandens buvo, kiek norėjom, pyragaičių ir bananų irgi. Tad tos šešios valandos nacionaliniame stadione neprailgo.
Dar keli pastebėjimai iš delegacijų parado – neįprastai ramūs buvo JAV atstovai. Nustebino ispanai, kurie leido sau daryti, ką tik norėjo, nedaug trūko iki lipimo į tribūnas. Daugiausiai ovacijų susilaukė rusai, ir, žinoma, šeimininkai – kinai. Tačiau iš esmės paradas yra „užmušantis“ renginys, kuomet daugiau nei dvi valandas tenka žiūrėt į einančius žmones. Tiesiog protas nepriima tokio žmonių skaičiaus, tai tiesiog kančia.“
