Ką tik su Lietuvos žurnalistais kartu susėdę galvojom, kodėl taip atsitiko. Matyt, neteisingai apsirengėm, ne tuos marškinėlius. Rytoj keisim aprangą, kad taip daugiau neatsitiktų. Tad dalį kaltės dėl prastų šiandienos rezultatų prisiimam sau.
Radome ir antrą nesėkmių priežastį. Yra žmonių, kurie atvyksta į Olimpines žaidynes ir būna talismanais, o yra ir „ne talismanų“. Šiandien arenose pasirodė vienas jų... Tai ir pagalvojome apie žmones, kurie atneša laimę ir kurie jos neatneša.
Buvo „jis“ treke, kur mūsų merginoms labai nesisekė, pasirodė ir sunkumų kilnojimo salėje, įtariu, kad buvo ir bokse. Tiesa, to tvirtinti negaliu, mat pats ten tiesiog nespėjau pabuvoti. Kolegos juokauja, jog norint visur spėti, kiekvienas mūsų turėtų turėti po keturis klonus.
Apie Ramūną Vyšniauską. Oficiali versija – jam pradėjo skaudėti nugarą. Mano galva, taip ir turėjo būti, mat jau vakar olimpiniame kaimelyje Ramūnas šiek tiek verkšleno, jog jam sunku ir kad skauda koją. Tad važiuodamas į šias varžybas tokios mintys kažkur giliai kirbėjo. Deja, skubėdamas pervažiuoti iš vieno olimpinio objekto į kitą, nespėjau į Ramūno pasirodymo pradžią ir atvykau tik prieš antrąją rungtį, kurios kaip ir nebuvo.
Po finišo Ramūnas išėjo duoti trumpą interviu LTV, o daugiau su žurnalistais bendrauti vengė. Matyt, federacijos prezidentas šiuo atveju turėjo daugiau galių nei kiti mirtingieji.
Dienos viduryje lankiausi Olimpiniame treke. Nelabai galiu jį lyginti su kitų šalių, mat dviračių treke buvau tik antrą kartą. Nuostabus statinys, labai erdvus ir šviesus, puikios sąlygos sportininkams, atletams bei žiūrovams.
