Didžiulį įspūdį paliko Kinijos himnas, kurį giedojo visa salė, t.y. apie šešiolika tūkstančių žmonių. Tokį reginį stebėjau pirmą kartą gyvenime. Lietuviai irgi bandė nenusileisti, gal ne tiek darniai, tačiau irgi giedojo – kas nustebino, niekas nešvilpė ir netrukdė. Kinų kultūra truputėlį kitokia nuo Europos, kur priešininkai dažnai yra smerkiami dar neprasidėjus rungtynėms.
Kaip po rungtynių sakė Lietuvos rinktinės treneris Ramūnas Butautas, pergalės priežastimi buvo gera gynyba. Pavyko išjungti Yao Mingą, kuris taškus rinkosi tik baudų metimais, tad pergalė pasiekta nelabai ir sunkiai.
Y.Mingas spaudos konferencijoje labai dėkojo Lietuvos treneriui Jonui Kazlauskui. Jis sakė, kad treneris komandą olimpiadai parengė labai gerai ir komandos pasiekimai didžiąja dalimi priklauso būtent nuo jo. Tačiau vietinė žiniasklaida Joną šiek tiek keiksnoja dėl pralaimėtų rungtynių Graikijai.
Krepšinio arenoje ilgai neužsibuvau, labai norėjau pamatyti Virgilijaus Aleknos apdovanojimo ceremoniją. Ji buvo nukelta net dviem valandom, tačiau lengvojoje atletikoje tai įprasta – ceremonijų laikas priklauso nuo tuo metu vykstančių rungčių.
Nespėjau ir į 800 metrų kvalifikacinius bėgimus, kuriuose dalyvavo Vitalijus Kozlovas. Jis pasirodė būtent taip, kaip aš tikėjausi. Šioje rungtyje, vidutinių nuotolių bėgimuose, stebuklų nebūna. Vitalijus dar jaunas ir kur kas daugiau iš jo tikėtis galima Londone po ketverių metų. Tad pagrindinis įvykis buvo diskininkų apdovanojimo ceremonija. Žinoma, liūdnoka, kad skambėjo ne Lietuvos himnas, tačiau medalis juk olimpinis ir jis vist iek labai svarbus. Matėsi, kad Virgis irgi nelabai pergyvena ir spaudos konferencijoje buvo nusiteikęs gan šmaikščiai.
Beje, kitų šalių atstovų dėmesio spaudos konferencija nesulaukė, tad karaliavo lietuviai, estai ir lenkai. V.Alekna sakė, kad sezonas dar nesibagė, laukia „Grand Prix“ varžybos, tad progų atsigriebti G.Kanteriui dar bus. Taip pat buvo patvirtinta, jog jis dar nesiruošia baigti sportininko karjeros ir kitąmet startuoti pasaulio čempionate Berlyne. Miestas gan arti, oras irgi artimas Lietuvai, kodėl gi nesudalyvavus.
Man knietėjo sužinoti dar vieną dalyką – ar ne pats laikas pabandyti pagerinti pasaulio rekordą ir taip likti lengvosios atletikos istorijoje. Virgis kaip visada šyptelėjo ir nieko neatsakė. Tačiau kažkodėl nuojauta pakuždėjo, jog kitą pavasarį atletas galvoja apie kelionę į JAV, kur Ramiojo vandenyno pakrantėje ir yra idealios sąlygos rekordo gerinimui. Šį pavasarį tą padaryti bandė ir Gerdas Kanteris, tačiau jam nepasisekė.
Mat būtent ten šiuo metų laiku idealios sąlygos siekti pačių geriausių rezultatų diskininkams, tad dar pernai šia tema Virgis taip pat yra šiek tiek kalbėjęs.
