Kvalifikacinėse varžybose jai sekėsi labai neblogai, dideliam sirgalių džiaugsmui pateko į finalą, kuriame dalyvavo šešios sportininkės. Daina buvo labai susikaupusi ir rimtai nusiteikusi. Svarbiausia tai, jog Olimpinėse žaidynėse Daina dalyvauja be trenerio – Vytautas Blonskis šiuo metu sunkiai serga. Tad jai kaip treneris asistavo Lietuvos olimpinės misijos vadovas Algirdas Raslanas. Jis turi teisę būti šalia bet kurio delegacijos sportininko, tad bandė padėti šaulei susikaupti.
Finalą matėm visi, ir tik jam pasibaigus, Daina sakė, jog varžybos vyko ekstremaliomis sąlygomis. Visų pirma, pats finalo faktas – ekstremumas, jau nekalbant apie persišaudymą dėl bronzos medalio. Tokiais atvejais būna, jog sportininkas pasimeta, atrodo, viską daro gerai, o rezultatas priešingas. Žinoma, kažkiek įtakos turėjo ir tai, jog papildomoje serijoje Dainai teko šaudyt pirmai.
Tiesa, pastebėjau, jog sportininkės nelabai ir žiūri į savo varžoves ir jų pasiekimus, o stengiasi maksimaliai susikaupti.
Pati D.Gudzinevičiūtė savo pasirodymu patenkinta, visi ją sveikino, ji labai gerai įvertino ir A.Raslano darbą: „Mano naujasis treneris jau mokosi dirbti kartu su manim“. Bet kokiu atveju penktoji vieta yra geras pasiekimas.
Visa kelionė pirmyn ir atgal truko dvi valandas. Kadangi patekom į finalą, tai varžybos užsitęsė, tad šiandien visa diena buvo skirta šaudymui. Kai tik ten nuvažiavom iš karto pagalvojau: „Toks labai lietuviškas oras – nekaršta ir apsiniaukę – tikras Gudzios oras“. Manau, pirmajame etape šis faktorius jai padėjo. O finalo metu išlindo saulė.
Pati šaudykla jabai jauki ir maloniai nuteikianti. Svarbiausia, jog operatoriams ir fotografams buvo sudarytos tikrai išskirtinės sąlygos darbui. Galėjau nekliudomas vaikščioti ir ieškoti geriausių rakursų. Galvojau, kad finale bus griežčiau, ir labai apsirikau. Finale organizatoriai net suoliukus žiniasklaidai pastatė. Apdovanojimų ceremonijoje buvo įrengtas net specialus paaukštinimas spaudai, deja juo pasinaudoti neteko. Pasveikinom Gudzią ir bėgte į autobusą – kol vyksta apdovanojimai, pirmi autobusai važiuoja tušti. Jei būtų medalis, galima buvo važiuot ir ant stogo.
Važiavom autobusu, staiga privažiavo sportininkų autobusas, o jame – plaukikas Rolandas Gimbutis. Tad pasimojavome ir kartu nusifotografavome. Įtartinai dažnai jį matau, buvom susitikę ir vakar.
