Tuo tarpu mums visa diena buvo prieš akis, tad susėdę sprendėme, kur belstis šįsyk. Pamatėmė, kad prioritetinių traukos taškų gretos retėja. Visgi nutarėme apsilankyti Žemės, Lamos ir Konfucijaus šventyklose, kurios išsidėsčiusios viena šalia kitos. Bilietas į Žemės šventyklą kainavo tik du juanius (66 lietuviškus centus), tad jau vien ta kaina nepranašavo nieko gero. Ir iš tikrųjų papuolėm į kažkokį turgų, pagardintą krūva mažvaikiškų atrakcionų. Gal ne ten pataikėm?
Kaip paaiškėjo vėliau, nuėjom į Di Tan parką, o mums reikėjo paėjėti kiek tolėliau, tą išsiaiškinom, tik grįždami į namus. Darėm iš ten „dingau” ir nukiūtinom į Lamos šventyklą. Neabejotinai tai yra viena iš įspūdingiausių šventyklų, kurias buvom iki šiol aplankę. Vien ko verta iš vientiso baltojo sandalo medžio sukurta Budos statula, kurios 8 metrai slypi po žeme kaip pamatas, o likę 18 metrų yra iškilę virš žemės. Statula puikuojasi pasaulio Gineso rekordų knygoje, o ją gaubiantis pastatas, rodos, vos geba ją apimti. Šventykloje puikuojasi gausybė budizmo relikvijų, ryškiausiai juntami Tibeto pėdsakai. Tad ne ką mažiau joje justi ir tai, jog aplinkui zuja per didelis skaičius apsauginių ir prižiūrėtojų iš vietinių jėgos struktūrų.
Po to apsilankėme Konfucijaus šventykloje ir kadaise buvusioje imperatorinėje Kinijos aukštojoje mokykloje, gyvavusioje nuo keturioliktojo amžiaus pradžios iki praeito amžiaus pradžios. Ši vieta ilgus šimtmečius buvo Kinijos civilizacijos talentų ugdymo centras.
Grįžę į viešbutį, anksti nuėjome miegoti, nes kitą rytą laukė ankstyvos krepšinio rungtynės su Iranu.
Atsikėlėme 6.30 ryte, papusryčiavome ir prieš pusę aštuonių patraukėme į areną. Vėl prasibrovėme į geresnes vietas prie krepšio. Buvau tikras mūsiškių pergale ir nenorėjau tik vieno dalyko – kad ankstyvos rungtynės neužmigdytų mūsų krepšininkų, nes rungtyniauti 9 valandą ryte mūsiškiams tenka dažniausiai sykį per ketverius metus (būtent Olimpinėse žaidynėse) ir priprasti prie to nelabai įmanoma.
Viskas pasibaigė taip, kaip ir prognozavo ilgametis Lietuvos rinktinės kapitonas Mindaugas Žukauskas: „Lietuviai ir miegodami turi nugalėti Iraną“. Mūsiškiams nesisekė tik pirmąjį kėlinį, po to varžovams buvo parodyta kas yra kas krepšinyje!
Norėčiau pagvildenti dar porą temų, kurios mums, Pekine esantiems Lietuvos sirgaliams, šiuo metu tapo itin svarbios. Visų pirma negalime suprasti, kodėl yra taip, jog prieš Lietuvos krepšinio rungtynes grojama tik 50% šalies himno. Ši absurdiška tradicija pradėjo vystytis pernai Europos krepšinio čempionate, ten išsikovojome, kad ji būtų panaikinta ir būtų vėl grojamas visas valstybinis himnas. Tačiau čia vėl buvo grįžta prie to paties absurdo – sugrojama pirmo ir paskutinio „Tautiškos giesmės“ posmų muzika ir viskas. Kas čia per nesąmonė? Juk valstybės vėliava kabinama visa, o ne pusė?! Tad nėra jokio pasiteisinimo net ir tuo atveju, jeigu visų kitų dalyvaujančių valstybių himnai trumpinami – juk taip išniekinami jie visi!
Jau ėmėmės veiksmų, kad ši situacija nepasikartotų ir tikimės, kad viskas stos į normalias vėžes bei galėsime Pekine prieš rungtynes traukti Lietuvos himną nuo pradžios iki pabaigos, be jokių nesuprantamų interpretacijų.
Dar vienas dalykas. Esu atakuojamas žinutėmis dėl Rusijos ir Gruzijos karo. Ir tikrai ne aš vienas iš mūsų sirgalių tarpo. Žmonės klausinėja, ar užsivilktumėm marškinėlius su užrašais „Hands Off Georgia“ („Šalin rankas nuo Gruzijos“), iškeltumėm panašaus turinio plakatą per Lietuvos krepšinio rungtynes su Rusija ir panašiai. Noriu visiems labai aiškiai pabrėžti, kad, savaime aišku, mes esame taikūs žmonės ir netoleruojame smurto, o juo labiau karo. Tikrai nepalaikome Rusijos agresijos prieš Gruziją, nes jokia šalis neturi teisės kištis į kitos suverenios šalies reikalus ir naudoti karinius veiksmus prieš kitą šalį. Mes esame prieš Rusijos agresiją ir tikimės, kad visa tai liausis artimiausiu metu.
Tačiau visų pirma mes esame Lietuvos sirgaliai – atvykome čia sirgti už savo krepšinio komandą ir kitus Lietuvos sportininkus. Tad tikrai nepainiosime politikos ir sporto. Per rungtynes mes dėvėsime Lietuvos marškinėlius, laikysime savo šalies vėliavas ir visomis savo jėgomis stengsimės mūsiškiams padėti laimėti kiekvienas rungtynes. Tad tikrai nesiųskite mums jokių marškinėlių (ar vėliavų) su politiniais šūkiais – per rungtynes mes jų nedėvėsim. Mūsų spalvos – GELTONA, ŽALIA, RAUDONA !
