„Rugpjūčio 8-ąją tęsėm pažintį su Pekinu. Nusprendėme, jog yra idealu atvykti prieš varžybas keletą dienų ir ramiai apžiūrėti apylinkes, nelakstant pakvaišusiu greičiu iškišus liežuvį. Nuvykome į Dangaus šventyklos kompleksą, pastatytą 15 amžiaus pirmojoje pusėje Mingų dinastijos klestėjimo laikais. Ten bevaikščiodami sutikome lietuvį gydytoją Valentiną Kabašinską iš Kauno, kuris pusę metų keliavo dviračiu iš Atėnų į Pekiną !!!!!! Savo kelionę jis pradėjo Graikijoje vasario pabaigoje ir nedidelę trispalvę dviračiu vežė iki pat Pekino. Pabendravom su juo ir sutarėm olimpinių žaidynių atidarymą žiūrėti kartu prie mūsų viešbučio.
Apeiti Dangaus šventyklos statinius ir parkus prireikė pusės dienos. Vienintelius nepatogumus kartais iškrečia kiniečių valdžia – jeigu koks nors VIP’as apsilanko, tuoj pat viską uždaro ir toje teritorijoje neleidžia niekam būti. Taip atsitiko ir mums, kuomet norėjome apžiūrėti Dangaus šventyklos Apskritąjį altorių. Teko palaukti gerą pusvalandį prie uždarytų vartų, o po to tiesiog neapsikentę apėjome iš kitos pusės ir įėjome vidun lyg niekur nieko…
Antroje dienos pusėje aplankėme išgirtąjį Pekino perlų turgų, tačiau jis mūsų nesužavėjo, tad gan mikliai dingome iš ten ir patraukėme vakarieniauti. Šalia viešbučio įsitaisėme vietiniame barelyje su televizoriumi ir žiūrėjome Olimpinių žaidynių atidarymą. Einant Lietuvos sportininkams visi sustojome ir skanduodami “LIE-TU-VA!!!” sutikome sportininkus! Žavu !!!
Pažiūrėjus lietuvių olimpinę eiseną, mūsų sirgaliai Petriukas, Virgis ir aš sėdome į taksi ir nurūkome į kitą miesto galą, kur yra apsistoję oficialūs olimpinių bilietų pardavėjai Lietuvoje – Baltic Clipper atstovai Žilvinas ir Asta, per dieną miegantys po dvi tris valandas ir darantys viską, kad varžybas pamatytų kuo daugiau tautiečių. Jie padėjo mums gauti bilietus į krepšinio grupės varžybas ir šiems žmonėms mes esam žiauriai dėkingi, nes su bilietais į varžybas Pekine yra gryniausia tragedija – nors perpardavinėtojai siūlo bilietus į daugelį varžybų, tačiau kainos didžiulės ir klastočių per akis. Gali būti apmulkintas kiekvieną sekundę.
Grįžę aplaistėme gautus bilietus keliais bokalais kinietiško alaus ir nuėjome sapnų.
Rugpjūčio 9-ąją vėlgi išsiruošėm pakeliauti po Pekino įžymybes. Šįkart mūsų taikinys – Kinijos imperatorių Vasaros rūmai. Didžiulis, 290 hektarų plotą užimantis statinių, tiltų ir parkų masyvas aplink Kunmingo ežerą buvoi pastatytas 18 amžiaus viduryje, valdant imperatoriui Qianlongui. Nesyk degęs, apšaudytas ir niokotas, šis kompleksas šiuo metu yra gana gerai prižiūrėtas ir tapęs kiniečių populiaria laisvalaikio praleidimo vieta. Gausybė jų plaukioja valtelėmis po ežerą, vaikštinėja ilgaisiais koridoriais (ilgiausias tenai – 728 metrai), apžiūri šventyklas arba tiesiog sėdi ant ežero pakrantės ir ilsisi. Sukorėm nemažai kilometrų ir užtrukom beveik pilną dieną, tačiau spėjom apžiūrėti beveik viską ten, kur Kinijos imperatoriai vasarai pabėgdavo iš Uždraustojo miesto. Tenai sutikome dar porą lietuvaičių. Grįžus į viešbutį pamatėme gerai pažįstamų veidų – vėl pasipildė lietuvių gretos.
Išaušo pirmoji Lietuvos krepšinio rinktinės olimpinė diena, kurios visi nekantriai laukėm. Gavau Mindaugo Balčiūno iš Lietuvos Krepšinio Federacijos žinutę. Jis teiravosi, ar be problemų pasiekėm Pekiną ir ar gavom bilietus. Jam irgi esame dėkingi už pagalbą ir rūpestį, susirašome žinutėmis ir su Ramūnu Butautu, tad tikrai esame ir jaučiamės pilnaverčiai Lietuvos krepšinio rinktinės šeimos nariai! Padarysime viską, kad šiandien nukarūnuotume dabartinius olimpinius čempionus!!!
Pusryčiaudami ryte pasidalinome šauniomis naujienomis – mūsų jaunimo rinktinė Rygoje pusfinalyje nukalė ispanus ir šiandien loš finale. Susirašėme e-laiškais ir žinutėmis su savo draugais, palaikančiais mūsų jaunimą Rygoje. Šiandien Rygoje palaikymo komanda turi būti dar skaitlingesnė. Su informacija problemų neturime – viešbutyje veikia nemokamas internetas, nemažai mūsų yra atsivežę savo kompiuterius, tad informacija mus pasiekia gana greit. Nors mūsų rungtynės prieš Argentiną šiandien 16.45 vietos laiku, tačiau jau pusę dviejų rinkomės prie viešbučio ir traukėm į areną. Mėginom prasinešti 6 didesnes vėliavas, kurių pagal olimpinius draudimus neturėtų praleisti. Mes pamėginom. Nesėkmingai, teko visas palikti saugojimo vietoje už arenos. Būgnų nesivežėm, nes taisyklėse juos naudoti salėse yra uždrausta. Mūsų bičiuliai graikų sirgaliai visgi atsivežė porą būgnų ir savo užsispyrimo bei ryžtingumo dėka (ne ką mažiau – lakios vaizduotės ir „smegenų pudrinimo“ kiniečiams dėka) juos prasinešė į salę.
Lietuvių salėje susirinko visai nemažai, gal net virš dviejų šimtų. Dalis sėdėjo savo vietose išsimėtę, o kiti susiorganizavę nuėjome apačion prie krepšių. Ten mūsų susidarė koks šimtas ar gal net truputuką daugiau. Prisipažinsiu, bet sirgti be būgnų jau buvom atpratę. Teko labiau pralavint balsus, surišom savo nedideles Trispalves į keletą ilgų ir... LAIMĖJOM! Nepaisant to, kad beveik visa salė pabaigoje gan aktyviai parodė, jog palaiko Argentiną, buvo malonu rungtynių pabaigoje jiems visiems parodyti abu viduriniuosius pirštus, che che! Džiaugėmės kaip maži vaikai, nes pirmos rungtynės beveik visada Lietuvai būna sunkios, o Olimpinėse žaidynėse prieš Argentiną prieš tai dar nebuvome laimėję. Bet dabar jau LAIMĖJOM! Pliaupiant liūčiai išėjome iš arenos virpančiomis iš džiaugsmo širdimis ir patraukėmė švęsti pergalės!“
