„Pirmieji įspūdžiai – labai vienodas ir neįprastas maistas. Kad ir kaip kinai stengiasi, kad patiekalai atrodytų europietiškai, vistiek skonis specifinis. Duona saldi, padažai keisti, salotų iš vis nedrįstu valgyti. Ir dar maistas labai vienodas.
Susikalbėti sunkoka, kinai nelabai moka angliškai, o jei ir moka, klausimai ir veiksmai būna labai įdomūs. Paprašėm, kad ryte mums duotų jogurto – atsakyta buvo klausimu „o kam jums tai?“. Paduodi jiems butelį vyno ir taures, jie iš vis pasimeta ir nežino ką daryti.
Oro sąlygų pasikeitimas labai jaučiasi, nors jau baigiu aklimatizuotis, tačiau bėgant krosą prakaitas išmuša jau po penkių- šešių minučių. Palyginimui, Lietuvoje toks dalykas atsitinka po gero pusvalandžio.
Gyvenimo sąlygos neblogos, viešbutis ir miestelis labai tvarkingi, transporto sistema veikia gerai. Tačiau kaip jau minėjau, žmonės, švelniai tariant, keistoki. Ir gyvena gan prastai – mūsų viešbučio personalo algų vidurkis siekia vos 100 dolerių. Kiti gauna dar mažiau.
Dar daugiau nesusipratimų keičiant pinigus. Priimdami banknotus jie nerealiai ilgai juos tikrina, jie turi būti kone nauji. Jei kas nors nepatinka – nekeičia. O kai pakeičia, vietinius juanius gauname kone ištrauktus iš labai tamsios ir gilios vietos. Kurso niekur nerašo, už tuos pačius 100 eurų galima gauti tiek 10030, tiek 10000, tiek ir 9990 juanių.
Greičiau į Pekiną – ten išskrendu rugpjūčio 18 dieną.“
