„McDonald“, „Adidas“ bei „Coca-Cola“ išleidžia milijonus dolerių skelbdamos apie savo priėmimą į Olimpines žaidynes, kita įvairiataučių grupė yra mažiau linkusi lįsti į viešumą. Kinija išleidžia apie 6.5 bilijonus JAV dolerių žaidynių apsaugai, didelė dalis šių pinigų iškeliavo į užsieniečių rankas. Tačiau dėl tokių kontraktų subtilumo bei lengvabūdiškumo, kuris primetamas dėl paramos Kinijos autoritarinei vyriausybei, šios kompanijos dažnai atsisako kalbėti apie tai, ką daro ir kiek uždirba. „Norėtume išvengti atsakymų į itin jautrius klausimus“, – teigia „Panasonic“ padalinio Pekine darbuotojas, kuris pardavė stebėjimo kamerų, skirtų žaidynėms.
Tai nereiškia, kad šios kompanijos nebuvo pakankamai agresyvios versle. „General Electric“ (GE), „IBM“, „Honeywell“ (HON), „Siemens“ (SI), „Panasonic“ bei „LG“ – visos laimėjo pagrindinius kontraktus, pagal kuriuos tieks apsaugos įrangą Olimpinėms žaidynėms. O tai viena didžiausių galimybių apsaugos versle bei taiklus šūvis tiems, kurie kuo anksčiau tai pradeda daryti. „Atėnų žaidynių apsaugai buvo išleista 1.5 bilijono JAV dolerių, o kinai išleido keturis kartus daugiau“, – teigia Apsaugos pramonės asociacijos Vašingtone grupė.
Ryškus apsaugos sustiprėjimas iš dalies galimas ir dėl milžiniško 2008 metų žaidynių masto. Vien Pekine yra 31 olimpinis paviljonas, kituose šešiuose miestuose – daugiausia per visas Olimpines žaidynes – vyks futbolo, jojimo bei plaukimo varžybos. Dalyvaus 10000 sportininkų, 30000 žurnalistų bei daugiau nei 80 valstybių vadovų, įskaitant George'ą W. Bushą bei Nicolas Sarkozy.
Olimpinio terorizmo baimė
Pagrįstas Pekino nerimas dėl terorizmo taip pat įtrauktas į didžiąsias išlaidas. Rugpjūčio 4 dieną du vyrai užpuolė policininkų grupę vakarų Kinijoje ir 16 iš jų nužudė. Taigi Kinija paskyrė 34 000 Liaudies išlaisvinimo armijos kareivių ir daugiau nei 75 000 kitų apsaugos darbuotojų, kad prižiūrėtų rungtynes. Priešlėktuvinės gynybos ginklai yra aplink „Paukščio lizdo“ stadioną, Olimpinių žaidynių epicentrą. Pekino oro uostas uždaromas per rugpjūčio 8 dienos žaidynių atidarymą. „Saugumas yra mūsų prioritetas“, – teigė viceprezidentas Xi Jinpingas, lankydamasis olimpinuose paviljonuose liepos 21 dieną.
Užsienio kompanijos yra didelė saugumo palaikymo dalis. Beveik 90 procentų saugumo įrangos, tiesiogiai naudojamos olimpiniuose paviljonuose, bus tiekiamos iš užsienio, kaip įvertino Apsaugos pramonės asociacija. „Honeywell Security“ pardavė įsibrovimo detektorių bei sekimo kamerų dešimtyje olimpinių paviljonų saugumui užtikrinti, taip pat 20 milijonų JAV dolerių vertės kontraktą „Paukščių Lizdui“. „Panasonic“ parūpino 2000 stebėjimo kamerų Nacionaliniam suvažiavimo centrui, kur bus rengiamos fechtavimosi varžybos bei spaudos konferencijos. Nacionaliniam vandens centrui „Siemens“ pardavė daugiau nei 7 milijonus JAV dolerių kainuojančių apsaugos kontrolės sistemų. Bei „IBM“ produktas, vadinamas „protingąja sekimo sistema“ ar S3, kuri padeda sekti vaizdus iš 300 000 vaizdo kamerų, ieškant potencialių tvarkos drumstėjų sostinės gatvėse, IDG naujienų tarnyba pranešė gruodį. „IBM“ visa tai komentuoti atsisakė.
Smulkios kompanijos taip pat dalyvauja. „Segway“, dviračių paspirtukų, varomų elektra, gamintojas pardavė daugiau nei 100 po 5300 JAV dolerių transportavimui žaidynėse. Daugelis jų bus naudojami policijos bei kitų apsaugos personalo darbuotojų. ASK-TongFang, bendra prancūzų-kinų technologinė įranga aprūpina bilietais, turinčiais radio-identifikacinius siųstuvus. Jie leidžia administracijai sudaryti centrinę duomenų bazę su informacija apie bilieto savininką bei jo judesius.
Didžiosios Kinijos galimybės
Ko gero jokia kita užsienio kompanija nebuvo labiau įsitraukusi į Olimpinių žaidynių apsaugą nei „GE“, kurios įranga buvo įdiegta 22 paviljonuose. Ji taip pat turi 150 vietoje prižiūrinčių technikų tam atvejui, jei įranga sugestų žaidynių metu. Pekino oro uoste kompanija įrengė septynias sekimo sistemas, kurios tiria orą, ieškodamos dalelių, atpažįstančių praeivius, besinešančius bombą ar narkotikų. Naujai pastatytoje metro linijoje Nr.10, kuri nusidriekusi per olimpinį kaimelį, naudojamos „GE“ vaizdo sekimo priemonės. Visi teigė, kad 168 sostinės pastatai turi „GE“ apsaugos įrangą o kompanija neseniai laimėjo visą apsaugos kontraktą naujai nacionalinio transliuotojo CCTV būstinei, iš dalies statytai dėl Olimpinių žaidynių. „GE“ atsisako atskleisti, kokia sandorio vertė.
Tačiau verslas nesibaigia, kai baigiasi rungtynės. Kontraktai Olimpinėms žaidynėms yra itin svarbūs tam, kad būtų įsibrauta į Kinijos apsaugą, kurios rinka kitais metais gali išaugti iki 30 procentų, beveik 11 bilijonų JAV dolerių, vos atsilikdama nuo JAV, pasak Apsaugos pramonės asociacijos. „GE“ apsaugos įranga aprūpins 2010 metų Šanghajaus Pasaulinį Expo ir tų pačių metų Azijos žaidynes pietų mieste Guangzhou. „Tai didžiuliai renginiai su dideliais infrastruktūros poreikiais“, – teigia Jamesas D. Fisheris, kuris prižiūri „GE“ verslo reikalus, susijusius su Olimpinėmis žaidynėmis. Be to, Kinijoje yra daugiau nei tuzinas miestų, kurių gyventojų skaičius viršija 5 milijonus, ir „kiekvienas jų stato naujus metro, oro uostus, stadionus bei komercinius pastatus“, – teigia Fisheris. „Visa tai yra didelės galimybės“.
Kai kurie ekspertai teigia, kad bendradarbiaujant su kitomis šalimis reikia pasverti šias galimybes su rizika. Kinija galų gale turi žmogaus teisių kontrolės įrašą. Viešosios apsaugos jėgos, kurios yra didžiosios dalies apsaugos sistemų pirkėjos, iš visų jėgų stengiasi sutaikyti skirtingas nuomones, taip pat galėtų panaudoti gudrią įrangą tam, kad tai padarytų. „Visa ši aukščiausio lygio apsaugos technologija yra naudojama Olimpinėms žaidynėms“, – teigia Richardas Chace'as iš Apsaugos pramonės asociacijos. „Klausimas yra toks, kas jai nutiks ir kaip ji bus panaudota po žaidynių?“.
