Jų pilna visur, juokai ir grimasos keičia viena kitą dažniau nei keičiasi oras kokioj nors Norvegijoj. Ten per vien dieną galima pamatyti visus keturis metų laikus. Šį kartą trumpas pokalbis su Darjušu.
Darjušai, tai bus pirma Olimpiada tau ir broliui, koks jausmas vėl žaisti kartu?
Mes kartu žaidėm pasaulio ir Europos čempionatuose, tačiau olimpinėse žaidynėse žaisim kartu pirmąkart. Tad jausmas labai geras.
Ko daugiau prieš Olimpiadą – pasididžiavimo savimi ar jaudulio?
Jaudulio ar baimės nėra, todėl kad jau ne pirmus metus žaidžiame rinktinėje. Yra tik pasididžiavimas bei noras ką nors laimėti ir visam pasauliui įrodyti, kad Lietuva yra krepšinio šalis. Mes labai stengsimės.
Lietuvos olimpinėje delegacijoje yra dar du broliai dvyniai – ėjikai Dainius ir Donatas Škarnuliai. Ar teko girdėti, kad dar kurioje nors šalyje krepšinį aukščiausiame lygyje žaistų dvyniai?
Krepšininkų tikrai nežinau. Bandėme ir su komentatoriumi Linu Kunigėliu ieškoti analogų, tačiau tikrai žinau, jog per paskutiniuosius dešimt metų tokio atvejo nėra buvę.
Tad mums beliko palinkėti, jog ateinančiose Olimpinėse žaidynėse ir kituose svarbiausiuose turnyruose žaistų Lavrinovičių trynukai.
