Kokie didžiausi tavo pasiekimai?
Manau, patekimas į Pekino olimpiadą – didžiausias mano pasiekimas.
Kokios šalies atstovus laikai didžiausiais varžovais?
Olimpiadoje bus daug gerų ir stiprių sportininkų. Kubos, Rusijos atstovai, kazachai - visi nori laimėti, todėl reikės labai pasistengti.
Nuo kada prasidėjo tavo pasirengimas olimpiadai?
Vos sužinojęs, kad patekau į olimpines žaidynes, pradėjau intensyvias treniruotes.
Kaip vyksta tavo pasirengimas?
Diena prasideda nuo rytinės treniruotės. Tada grįžtu namo, pavalgau, pamiegu ir einu vakarinę treniruotę. Grįžęs namo suvalgau jogurtą, nes man svorį reikia mesti, ir einu miegot. Tokia rutina būtina, kai nori pasiekti gerų rezultatų.
Kaip matau, laiko asmeniniam gyvenimui nebelieka?
Asmeninis gyvenimas nukenčia. Visą vasarą gyvenau vien treniruotėmis. Turiu panelę. Ji kaip ir visos merginos nori visur - į Palangą, kitur – važiuoti, o aš negaliu. Visą vasarą - vien treniruotės.
Kaip manai, kokios tavo stipriosios savybės?
Tikriausiai greitis. Aš šią savybę nuolat tobulinu, dirbu „ant to“. Stengiuosi apgauti varžovus, nes patekęs į suaugusių grupę susidūriau su tuo, kad jėgos neužtenka. Nuolatinis judėjimas, greiti smūgiai, sugebėjimas pastebėti varžovo klaidas ir mokėjimas apsiginti nuo jo smūgio, na, ir galų gale mokėjimas smūgiuoti – tai lemia sėkmę.
O silpnybės?
Mano dešinė ranka silpnesnė. Šiaip keista, nes esu dešiniarankis, bet ji yra silpnesnė. Matyt, per daug ištreniravau kairę ranką, tai dešinioji „pasėdo“. Tačiau iki olimpinių kovų tikiuosi pasiekti, kad jos abi būtų vienodai stiprios.
Kokių rezultatų tikiesi pasiekti olimpiadoje?
Po burtų paaiškės, su kokiais varžovais teks susikauti. Tada bus aiškiau. Tikiuosi, neiškrisiu po pirmų kovų.
Olimpiadoje gini Lietuvos garbę. Ar jauti užgriuvusią atsakomybę?
Dabar – taip. Per atrankinius turnyrus jaudulio nebuvo. Netikėjau, kad papulsiu. O dabar visi stebi kaip per padidinamąjį stiklą (juokiasi), todėl reikia stengtis.
Kaip manai, kokios asmeninės savybės būtinos, kad taptum stipriu boksininku?
Pirmiausia - užsispyrimas. Kiekvienas boksininkas turi nugalėti save, užsispirti ir siekti tikslo. Labai sunku svorį mesti. Daug kas meta sportą dėl to, kad pritrūksta valios. Aš jau nebeatsimenu savo vasaros, kada turėjau atostogas. Penkios vasaros iš eilės – vien treniruotės.
Kiek laiko planuoji tęsti savo karjerą?
Lietuvoje, mėgėjų lygoje, galima boksuotis iki 33 metų. O vėliau seka profesionalų boksas. Ten galima boksuotis, kiek nori.
Tai gal profesionalus boksas – tavo svajonė?
Lietuvoje profesionalaus bokso perspektyvos miglotos. Jei reikėtų rinktis, boksuočiausi užsienyje. Ateityje norėčiau ten papulti.
Ką veiksi Pekine, jei (neduok dieve) nepasisektų ir anksti baigtum kovas?
Bilietus turiu į abi puses. Jei netyčia anksti iškrisčiau, neskubėsiu namo. Pirmiausia pasidairysiu po miestą. Tačiau iš tiesų tikiu, kad po pirmos kovos nepralošiu. Na, o jei taip nutiks, eisiu palaikyti kitų Lietuvos sportininkų.
Kaip artimieji – tėvai, draugai – reaguoja į tavo veiklą? Ar tėvams negaila sūnaus?
Tėvai džiaugiasi. Tėčio dėka ir patekau į boksą. Jis treniravo vaikus ir mane pakvietė pabandyti. Jis – ištikimiausias gerbėjas: visada filmuoja kovas, vėliau žiūri ir analizuoja, pataria. Palaiko ir mama. Ji specialiai man maistą atskirai perka ir ruošia.
Ar sudėtinga boksininko mityba? Ką valgai kai meti svorį?
Liesa varškė, vaisiai, daržovės, vištiena. Daugiausiai esu numetęs 7 kilogramus. Tada buvo sunku. O šiaip dažniausiai tenka atsikratyti 4-5 kilogramų. Atsigauti sau leidžiu po varžybų. Tada valgau viską iš eilės. Po svorio metimo man viskas skanu.
Ar turi pravardę? Gal tave kažkaip ypatingai vadina treneris ar gerbėjai?
Vyresni boksininkai mane vadina „jaunėliu“ arba „mažyliu“. Jie visi vyresni, turi šeimas, vaikus, o aš – tik panelę.
Kada planuoji atsigriebti už sportui atiduotą laiką?
Senatvėje. Po visų čempionatų dažniausiai tik savaitę pailsiu. Po olimpiados trenerio prašysiu bent mėnesio atostogų.
