Pradžia
„Prieš patekdama į lengvąją atletiką bandžiau ir kitas sporto šakas – krepšinį ir tinklinį. Tada, kai į mokyklą rinktis grupės atėjo šviesaus atminimo treneris Antanas Celiešius, patekau pas jį. Dar po metų pradėjau treniruotis pas dabartinę trenerę Tatjaną Krasauskienę. Pradžioje šokinėjau į tolį, trišuolį, aukštis buvo tik trečioji mano rungtis. Tačiau ilgainiui pradėjo sektis vis geriau, tad ir likau šuoliuose į aukštį. Dar iki praėjusio sezono dalyvaudavau ir trišuolio varžybose, tačiau federacijos atstovai paprašė susikoncentruoti ties aukščiu.“
Pirmieji titulai
„Pirmąsias varžybas laimėjau 1996-aisiais, tai buvo Vilniaus miesto vaikų čempionatas ir šuolio į tolį rungtis. Aukštyje ilgą laiką likdavau antra ir tik būdama trylikos nugalėjau savo amžiaus Lietuvos čempionate. Tada peršokau 165cm.“
Jaudulys ir pasididžiavimas
„Pasididžiavimo savo pasiekimais kol kas nėra – nuo vaikystės kone kasdien girdėjau žodį „olimpiada“, tad tai nėra kažkokia šventenybė. Patekti į žaidynės – kiekvieno sportininko svajonė, savaime suprantamas tikslas, kurio reikia siekti. O jaudulio tikrai yra ir jos vis didėja.“
Didžiosios varžybos
„Pernai Pasaulio čempionato metu dalyvavau Europos jaunių (iki 23 metų) čempionate, kur likau septinta. Taip pat dalyvavau Europos suaugusių uždarų patalpų čempionate Birmingeme, savo amžiaus Pasaulio ir Europos čempionatuose. Didžiausiu savo laimėjimu laikau antrąją vietą Europos jaunių olimpinėse dienose Murcijoje – tai buvo prieš septynerius metus.“
Psichologija ir fortūna
„Psichologija labai galingas dalykas šuoliuose, ji lemia galutinį rezultatą tiek pat kiek ir technika. Sektoriuje laimi ne tas, kuris turi geriausią rezultatą, pasiektą per treniruotes, o tas, kuris geriausiai nusiteikė būtent toms varžyboms. Žiemą olimpinį normatyvą buvo įvykdę apie pusšimtį atlečių, tad olimpinėse žaidynėse jų bus dar daugiau. Tad patekti į finalinį dvyliktuką ten man gali padėti tik labai daug fortūnos. Turi būti mano diena. Iš vis sportas yra fortūnos objektas.“
Vėjas ir oras
„Šokinėjant lauke daug lemiančiu veiksniu tampa oro sąlygos ir vėjas. Palankiausias vėjas, pučiantis lygiagrečiai kartelei iš atleto nugaros. Stadione šokinėti visada sunkiau, mano geriausias rezultatas (188cm) yra trim centimetrais prastesnis už pasiektą manieže. Yra tekę matyt, kad vėjas nupučia kartelę tiesiog įsibėgėjimo ar net paties šuolio metu. Tada bandymas užskaitomas arba kartojamas. Bandymas neužskaitomas, jei kartelė numušama plaukais.“
Treniruotės
„Kai sužinojau, jog vyksiu į Pekiną, treniruotės pasikeitė. Likus mėnesiui iki starto dvi savaites skyriau fiziniam pasirengimui, tad treniravausi du kartus per diena. O paskutinės dvi savaitės buvo labiau poilsinės. Net įprasto sezono metu treniruotės nebūna sunkios, jos vyksta kartą per dieną.“
Prietarai ir talismanai
„Kortomis tikrai nesiburiu, tačiau yra dalykų, kurių nė už ką nedarau varžybų dieną. Turiu savo „sėkmingiausias“ kojines, visada nešioju grandinėlę. Greičiau tai net ne prietarai, o paprasčiausia psichologija.“
Poilsis
„Mėgsta aktyvų poilsį, labai norėčiau šokti parašiutu. Kol kas tai draudžiama, gal po olimpiados ir pavyks. Visada kažkur einu, kažką darau – net ir pasibaigus sezonui man reikia adrenalino, kovos jausmo.“
Mokslai
„Šiuo metu studijuoju VGTU verslo vadybos magistrantūroje. Nors prieš tai baigiau Kūno kultūros studijas Vilniaus Pedagoginiame Universitete, noriu išbandyti kažką naujo. Vien iš sporto pragyventi sunkoka – reikia pastoviai rodyti gerus rezultatus ir nuolat dalyvauti varžybose. Malonu, kad manim rūpinasi tiek Lengvosios atletikos federacija, tiek Tautinis Olimpinis Komitetas, tiek ir klubas (Karina atstovauja sporto klubui „Cosma“, kurį įkūrė dabartinis federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis). Taip pat atskirai norėčiau padėkoti „Vingio“ stadiono administracijai, kuri leidžia naudotis Virgilijui Aleknai įrengta sporto sale.“
