Po olimpiados Vytautas Janušaitis keis gyvenimo būdą

Šiuo metu Pekino olimpinėms žaidynėms aktyviai besiruošiantis geriausias Lietuvos plaukikas 26-erių Vytautas Janušaitis prisipažįsta, jog olimpiada jam padės apsispręsti, ar ne laikas imtis ir kitokios veiklos.
Vytautas Janušaitis
Vytautas Janušaitis / Tomo Juodaičio/„Scanpix“ nuotr.

Lietuvoje dažnai saulės labai trūksta, o atrodote tarsi savaitę kepinęsis Palangos paplūdimiuose...

Tuo ir gera mūsų sporto šaka, kad gali įdegti saulėje specialiai net ir nesikaitindamas. Dvi savaites praleidome treniruočių stovykloje Slovėnijoje. Treniravomės atvirame baseine prie jūros. Oras buvo labai geras — visą laiką giedra ir 30 laipsnių karščio. Tad nori nenori, įdegi.

Kiek jau laiko gyvenate olimpiados laukimo nuotaikomis ir ypatingu režimu?

Pasiruošimas olimpinėms žaidynėms prasidėjo iškart po Europos plaukimo čempionato, vykusio kovo mėnesį. Nors viskas planuoti buvo pradėta daug anksčiau.

Kaip atrodo jūsų tipinė priešolimpinė dienotvarkė?

Keliamės pusę aštuonių. Po pusvalandžio išvažiuojame į baseiną, nuo pusės devynių iki dešimtos vyksta treniruotė. Apie vienuoliktą grįžtame iš baseino ir dar valandą treniruojamės sporto salėje. Dvyliktą - pietūs, po jų - poilsis iki ketvirtos. Pusę penkių vėl dvi valandos treniruočių. Pusę aštuonių vakarieniaujame. Apie dešimtą griūni į lovą, kartais net televizoriaus nesinori žiūrėti. Šeštadienį būna tik rytinė treniruotė, paskui - laisvas laikas iki pirmadienio ryto.

Kam išnaudojate tas kuklias laisvalaikio valandas?

Savaitgaliais važiuoju namo į Kauną. Susitinku su draugais, tačiau nesibastau po triukšmingus masinius renginius. Stengiuosi ilsėtis ramiai.

Kokiu savo laimėjimu esate labiausiai patenkintas?

Galbūt iškovota trečiąja vieta Europos plaukimo čempionate. Vis dėlto tai yra olimpinė rungtis, varžybos vyko olimpiniame baseine, o ir iš valdžios daugiausia dėmesio sulaukiau. Įvairiuose čempionatuose esu pelnęs ir aukštesnių vietų, tačiau man svarbiausias šis laimėjimas.

Ar jau esate suradęs garbingą vietą savo apdovanojimams?

Dar nesu įsirengęs kažkokios garbės lentos, visus medalius laikau sudėjęs į tokius kibiriukus. Bet reikalas pamažu bręsta, ir vieną dieną teks tais iškovotais apdovanojimais pasirūpinti. Kita vertus, neturiu nė vieno aukso medalio, kad galėčiau labai didžiuotis.

Tad gal iš Pekino?..

Nebent įvyktų kažkoks stebuklas. Mano rungtyje varžysis ir plaukimo superžvaigždė JAV sportininkas Maiklas Felpsas. Jį aplenkti nerealu.

Šis sportininkas jums - didžiausias autoritetas?

Jis šiuo metu yra didžiausia žvaigždė ir jau kelerius metus stebina savo plaukimu. Kartais jis pasiekia tokių dalykų, kurie protu atrodo nesuvokiami. Olimpiadoje jis pasirinko net aštuonias rungtis - penkias individualias ir tris estafetes. Ir visas tikisi laimėti. Tikrai įspūdingi užmojai. Pekino olimpiadoje laukiama didelės konkurencijos. Jeigu prieš ketverius metus Atėnų olimpiadoje drąsiai galėjai prognozuoti, kas laimės, tai dabar viskas atrodo nenuspėjama.

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas jums iškėlė uždavinį laimėti 5-8 vietą. Manote, kad tai realus uždavinys?

Manyčiau, tai pats viduriukas. Man svarbiausia — užimti kuo aukštesnę vietą ir pagerinti asmeninį prieš trejus metus pasiektą rekordą - 1 min. 59,72 sek. 200 metrų kompleksiniame plaukime. Olimpiadoje dalyvausiu dviejose rungtyse - dar ir 100 metrų nugara distancijoje.

Artėjanti olimpiada jums svarbus įvykis gyvenime?

Man ši olimpiada yra didžiausio susikaupimo metas. Atsakingai ruošiuosi šiam įvykiui.

Ar įsivaizduojate savo gyvenimą po šio sportinio renginio?

Viskas priklausys nuo rezultatų. Jie lems, ar toliau sportuosiu intensyviai, ar reikės kažką keisti. Aišku, iškart po olimpiados pirmiausia norėčiau žmoniškai pailsėti. Bene septynis sezonus intensyviai sportuoju, neturėjau normalių atostogų, tik dvi savaites rugpjūtį po svarbiausių varžybų ir dvi kovo mėnesį. Norėtųsi ir pailsėti, ir gyvenimo stilių keisti. Gal net darbo pasiieškoti. Prieš porą metų Kauno technologijos universitete baigiau tarptautinės ekonomikos ir prekybos magistrantūrą. Norėtųsi įgytas žinias įtvirtinti. Juk amžinai nesportuosi - rezultatai kažkada ims prastėti, neduok Dieve, dar kokia trauma koją pakiš. Reikia kabintis į gyvenimą. Nesakau, kad visai nusisuksiu nuo sporto. Man jis patinka ir kol sekasi, tol sportuosiu.

Kada paprastai baigiasi plaukikų sportinė karjera?

Aktyviausias plaukikų amžius paprastai yra 20-25 metai. Man dabar 26-eri. Manyčiau, kad esu savo sportinės veiklos zenite ar gal jau šiek tiek daugiau į antrąją pusę. Pastaruoju metu plaukikų karjeros amžius yra šiek tiek pailgėjęs. Yra nemažai sportininkų, kurie trejais ketveriais metais vyresni už mane. Viena amerikietė į rinktinę pateko jau perkopusi 40-ties ribą.

Jeigu studijuoti rinkotės ekonomiką ir prekybą, reiškia savo likimo su sportu neketinote sieti?

Manęs niekada neviliojo trenerio darbas. Net ir kai pradėjęs studijuoti ėmiau siekti geresnių rezultatų.

Kiek jau metų aktyviai sportuojate?

Nuo 1991-ųjų, kai man buvo devyneri.

Plaukiku tapote atsitiktinai ar sportininko karjeros siekėte kryptingai?

Atsitiktinai. Vaikystėje mane vargino ligos - kaklo limfmazgių uždegimai. Būdavo: savaitę sveikas, savaitę sergu. Gydytoja rekomendavo lankyti baseiną. Iš tikrųjų baseinas man padėjo atsikratyti šios ligos. Mūsų kaimynė baseine dirbo prižiūrėtoja - gelbėtoja. Ji ir nusiveždavo pasitaškyti. Kartą ten mane pamatė dabartinis mano treneris Ramojus Kalytis, pasišnekėjo su prižiūrėtoja ir pasiūlė pabandyti sportuoti. Nelabai suvokiau tada, ką tai reiškia, bet sutikau. Taip užsilikau šiame sporte iki šių dienų.

Niekada nesigailėjote taip pasielgęs?

Kai jaunesnis buvau, kartais suimdavo toks gailestis: visi atostogauja, važinėja į gamtą, o tu kasdien baseine mirksti. Bet su amžiumi tokios mintys išgaravo.

Nemanote, kad iš gyvenimo būtumėte daugiau gavęs, jei nebūtumėte sportininkas?

Abejoju, ar daugiau. Man niekada sportas netrukdė mokslams ar atvirkščiai. Viską suspėdavau, studijų metais niekuomet neturėjau jokių skolų. Bet kuo daugiau darbų turėdavau, tuo daugiau ir nuveikti suspėdavau. Viską susidėliodavau pagal valandas ir susitvarkydavau. Draugai, kurie turėdavo daugiau laiko ir nebuvo priversti darbų griežtai planuoti, nuveikdavo mažiau, kartais net nesuspėdavo. Man įtempta dienotvarkė visuomet patiko.

Nejaugi niekuomet nepavydėdavote savo bendraamžiams?

Būdavo. Kai ateidavo ilgieji savaitgaliai, visi važiuodavo į iškylas, o aš šeštadienio popietę ir sekmadienį pailsėjęs, būdavau priverstas vėl grįžti į baseiną. Tos laisvės kartais lyg ir pritrūkdavo.

Kas jums yra žmoniškas poilsis, kurio taip laukiate po olimpiados?

Dar nesu tiksliai apsisprendęs, bet norėčiau pailsėti. Ir kad tas poilsis truktų ne dvi, gal net ne tris savaites. Gal būtų smagu pakeliauti. Šiaip mes nemažai važinėjame, stengiamės šiek tiek pasižvalgyti, tačiau turime susilaikyti nuo varginančių ekskursijų ar aktyvaus poilsio.

Su kuo jums smagiausia būtų keliauti?

Tikrai ne vienam. Būtų per daug nuobodu. Gal su draugais ar su mergina.

Ar šiuo metu turite artimą draugę?

Šiuo metu turiu.

Ar nestinga laiko bendravimui?

Visko pasitaiko, bet dėl visko galima susitarti. Ji - tos pačios srities atstovė.

Kas yra didžiausias jūsų gerbėjas?

Labiausia mano startais domisi tėtis. Jis skaito visas žinias apie mano startus, analizuoja, lygina rezultatus, registruoja mano rekordus, atvažiuoja į varžybas, kai jos vyksta Lietuvoje.

Jo gyvenimas taip pat susijęs su sportu?

Ne, jis yra inžinierius.

Ar jums neatrodo, kad pas mus visi kaip išprotėję garbina krepšinį, bet per mažai kreipia dėmesio į kitas sporto šakas?

Kokios kitos sporto šakos atstovo bepaklaustumėte, visi į šį klausimą atsakytų teigiamai. Pas mus vienai sporto šakai skiriama per daug dėmesio.

Plaukikai neuždirba tiek, kiek krepšininkai?

Tikrai ne. Net ir pasaulio praktikoje tik vienetai plaukikų uždirba didelius pinigus.

Ar to, ką jūs uždirbate, užtenka normaliam gyvenimui?

O ką reiškia normalus gyvenimas? Kasdieniams poreikiams užtenka, bet nuosavam namui ar kitokiam nekilnojama turtui įsigyti - tikrai ne. Užtenka paprastam egzistavimui - apsirengimui, maistui. 

Kaip norėtumėte matyti save po dešimties metų?

Tik Lietuvoje, geriau būtų Kaune. Šį miestą labai myliu. Vilniuje kitokie žmonės. Užsienis manęs netraukia. Esu pakankamai keliavęs. Man patinka, kai su visais gali laisvai bendrauti, visi tave supranta ir jautiesi savas. Emigracijoje man to labai trūktų. Aišku, po dešimties metų norėčiau turėti gerą darbą. Žmona ir du ar trys vaikai taip pat nepamaišytų. Be abejo, norėčiau gyventi nuosavame name. Pats tokiame užaugau Aleksoto pakrašty, todėl neįsivaizduoju savęs gyvenančio daugiabutyje. 

Neprieštarautumėte, jei vaikai įsigeistų tapti plaukikais?

Jei jiems patiktų, kodėl ne. Šioje sporto šakoje nėra didelės traumų rizikos, kūno formos tobulėja, nes vandenyje dirba visi raumenys. Tai gera sporto šaka.

Kokių savybių labiausiai reikia plaukikams?

Lankstumas, plūdumas, stipri širdis, gera kraujotaka - bene svarbiausios plaukikams būtinos savybės. Dar reikia daug valios ir užsispyrimo, nes tris kartus per dieną treniruotis tikrai nėra lengva.

Tad ir vėl rinktumėtės šią sporto šaką, jei reikėtų iš naujo apsispręsti?

Taip. Gal nebent norėčiau savo geresnius rezultatus paankstinti. Aš jų pasiekiau tik pradėjęs studijuoti universitete.

Kokios sporto šakos, be plaukimo, jus dar žavi?

Krepšinis įdomu. Pažaidžiu. Kartais ir pataikau. Seniai žaidžiau, dabar nerizikuoju dėl traumų.

Ar turite sėkmę jums nešančių talismanų, prietarų, kuriais tikite?

Talismanų neturiu, prietarais netikiu. Jeigu imčiau ieškoti sėkmę ar nesėkmę lemiančių ženklų, tai ir nesisektų. Prieš startus nesimeldžiu, nors gal reikėtų. Pastebėjau, kad Pietų Amerikos sportininkai prieš startą dažnai persižegnoja. Tačiau stengiuosi laikytis tam tikrų rekomendacijų, kad nekiltų abejonių, jog galbūt ne viską padariau, kas nuo manęs priklauso. Pavyzdžiui, nevalgau tokio maisto, nuo kurio jautiesi apsunkęs, riaugėji ar panašiai. Šiaip aš mėgstu picas, Coca Cola, išlenkiu ir alaus, galėčiau maitintis Mc‘Donalds restoranuose. Bet dabar to negaliu daryti. Valgau daug mėsos ir daržovių, dažniausiai geriu vandenį ir sultis.

Kokios mintys dažniausiai jus užplūsta atsistojus ant baseino bokštelio?

Porą kartų giliai įkvepiu bei iškvepiu ir mintyse praplaukiu distanciją. O įšokus į baseiną jau vyksta tik automatinis darbas. Nė nepajunti kaip prabėga tos dvi minutės. Būtų sunku, jei galvotum, ką darai gerai ar blogai.

Kokių netikėtumų vandens trasose jums jau teko patirti?

Prisimenu, kai vaikystėje nuvažiavęs į varžybas Vokietijoje apsižiūrėjau, kad pamiršau akinukus. Plaukdamas be jų atsitrenkiau į sienelę ir dantį nusiskėliau. Ir kitiems sportininkams neretai visko nutinka - nukrenta akinukai ar netikėtai atsiduria kitame plaukimo take. Tai labai erzina ir iškart atsiliepia sėkmingam pasirodymui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis