Kaip atsidūrei „Laser Radial“ klasėje, kurioje mažu laiveliu plauki viena? Esi individualistė?
Taip susiklostė, kad nelabai yra iš ko rinktis. Lietuvoje iš olimpinių yra tik ši klasė, vyrų vienvietė ir burlentės. Viskas. Be to, nemanau, kad galėčiau su kažkuo kartu plaukti, esu individualistė, tylenė. Tik dabar gal jau daugiau bendrauju, nei anksčiau. Tiesa, yra čia jauna mergina Aušra Milevičiūtė, mums siūlo plaukti kartu. Bet temperamentai labai skiriasi: aš esu ramiai banguojantis vanduo, o ji – ugnis.
Keistas faktas: buriavimo centras yra tavo gimtas miestas – Kaunas, o ne Klaipėda, uostas. Kodėl taip susiklostė?
Sportiniame buriavime jau daugybę metų pirmauja Kaunas. Ir laivų daugiau turi. Čia trenerių ir tėvų nuopelnas. Tik dabar Klaipėda susiėmė. Ir mano tėtis rėmė Raimondą Šiugždinį (laimėjo pasaulio čempionatą „Laser Radial“ klasėje), kitus buriuotojus. Dabar klaipėdiečiai daugiau dirba su vaikais, augina naują kartą. Tuo tarpu kauniečiai pajėgas skyrė mano kartos buriuotojams, dabar važinėjantiems po pasaulį.
Gal trumpai galėtum priminti, kaip atsidūrei šiame sporte?
Tėtis Kauno jachtklube turėjo įmonę, kuri vertėsi miško gėrybių eksportu. Natūralu, kad vaikus užrašė į buriavimo būrelį – kad be darbo nebindzinėtų. Po poros metų, perėjau pas trenerį, tikrą entuziastą Liną Eidukevičių. Pradėjome važinėti treniruotis į Lenkiją, Mragovą. Kai pagerėjo rezultatai, treneriai pradėjo siųsti į Europos čempionatą. „Optimisto“ (iki 16 metų) klasėje vieną kartą finišavau vienuolikta iš šimto sportininkių. Tai jau buvo pasiekimas! Nes prieš tai vis būdavau gale... Prisimenu, kartą po tokio nesėkmingo starto Maljorkoje treneris barė: „Ką tu sau manai, mes tiek pinigų investavome, o tu svajoji ant vandens...“. Iki 18 metų mūsų pas trenerį buvo daugiau – gal penkios panelės. Važinėjome po pasaulį, buvo smagu. Tačiau, baigusios vidurinę, turėjome rinktis. Aš įstojau į Kūno kultūros akademiją (dabar magistrantūroje) ir likau sporte. Dabar treneris dirba su mumis dviem: manim ir Aušrine. Taip ir keliaujame po Europą kemperiu, iš paskos vilkdamos priekabą su laivais.
O sportinis režimas? Ar jis žiaurus ir negailestingas? Ypač artėjant svarbiems startams.
Kai perėjau į „Laser Radial“ klasę, pajutau, kad čia reikia daug jėgos. Šioje rungtyje nėra ką veikti mažoms, lengvoms sportininkėms. 64-75 kg – optimalus svoris. Matytumėt, kokios moteriškės plaukia – raumenų kalnai. Mūsų treniruotės – tai triatlonas (plaukimas, važiavimas dviračiu, bėgimas). Žinoma, ir svorių kilnojimas. Be abejo, grįžusi po varžybų, savaitę pailsiu, neburiuoju. Kartais net laivo nuo priekabos nenusirišu, jei artėja kitos varžybos.
Po varžybų turbūt vanduo raibuliuoja akyse?
Ne, su vandeniu aš draugauju! Kai būnu Lietuvoje, kas antrą dieną plaukioju baseine. Plaukimas padeda atsigauti po traumų. Juk buriuojant didelį krūvį gauna keliai.
Ralistams ar F1 vairuotojams labai svarbūs stiprūs kaklo raumenys, prilaikantys galvą posūkiuose. O jums, buriuotojams?
Masažistų visuomet prašau skirti dėmesio ir kaklo raumenims. Be to, daug dirba kojų keturgalvis raumuo, pilvo presas, nugara. Juk buriuoji ne kaip nors patogiai atsisėdusi, o pakibusi ant laivelio: įsispiri kojomis, o rankomis šotus tampai. Taip pat labai svarbi ištvermė, todėl daug dirbame su kardiotreniruokliais.
Mityba, ar ji svarbi buriuotojams?
Svarbu sveikai maitintis, ir tiek. Džiaugiuosi, kad pas mus nėra anabolikų ir kitų panašių „papildų“. Geriame energetinius hipotoninius gėrimus. Nes ant saulės netenki daug skysčių, reikia juos kompensuoti. Na, bananą kokį suvalgai...
Druska bei vėjas turbūt nugairina odą, reikia saugoti ir ją.
Taip, apsauginiai kremai būtini. Buriuodamos vilkime hidrokostiumą ilgom rankovėm. Tačiau labai nudega plaštakos. Anksčiau negalėdavau buriuoti su pirštinėm: norėdavau geriau jausti vairą, šotus (virvės, kuriomis valdoma burė). Apsaugoti veidą sunkiausia. Todėl pritepam kremais. Tačiau vadinamasis buriuotojų įdegis vis tiek egzistuoja: rudas veidas ir plaštakos ar pusė kojų.
Rungties specifika. Plaukiate valandą nustatyta trajektorija. Už ką tuomet duodami baudos taškai (kuo mažiau taškų turi, tuo aukščiau esi)?
Čia kaip ir automobilių lenktynėse. Atplaukei pirma, gauni vieną tašką. Antra – du. Trisdešimt penkta – trisdešimt penkis taškus. Per dieną vyksta du plaukimai, taigi penkios dienos – dešimt plaukimų, o taškai sumuojasi. Jie tik vadinami baudos taškais, iš tikrųjų niekas nebaudžia...
Gal galėtum trumpai supažindinti su lenktynių reglamentu.
Startas duodamas prieš vėją, tarp dviejų katerių. Prieš startą visi laiveliai ieško geresnės starto pozicijos – maždaug penkias minutes. Plaukdama laviruoji zigzagu, renkiesi geriausią taktiką, stengiesi pasikinkyti vėją ir greičiau pasiekti artimiausią ženklą. Jį apiplaukusi, taikaisi į kitą. Taip plaukimo kryptis iki finišo pasikeičia kelis kartus.
Jeigu plaukiate ta pačia olimpine distancija, tai kam reikia penkių dienų po du plaukimus? Gal pakaktų vieno?
Plaukimo metu oro sąlygos keičiasi po kelis kartus. Todėl sportininkas, kuris viename plaukime buvo pirmas, kitame gali būti ir paskutinis. Tad, norint objektyviai išsiaiškinti stipriausią, vieno plaukimo nepakanka.
O kas telpa sąvokoje „stipriausias“ buriuotojas?
Žinoma, ir fizinis pasiruošimas, ir taktika. Šie dalykai ateina su patirtimi. 18-os metų nugalėtoju netapsi kaip lengvojoje atletikoje. Svarbiausia nuolat dalyvauti varžybose, nes jose ir sukaupiama didžiausia patirtis. Juk vyksta labai artima kova – iškart grumiasi apie 60 laivų. O paprastose treniruotėse Kauno mariose tokių sąlygų nesusikursi. Todėl Lietuvoje būname mažai, nuolat keliaujame po svečias šalis, dalyvaujame varžybose. Per metus – 10-12 varžybų. Todėl geras buriuotojas išmoksta plaukti ir besikeičiančiomis sąlygomis. Tačiau, jei mažai vėjo, lengva buriuotoja turi daugiau privalumų nei sunkesnė.
O kokios oro sąlygos palankiausios tau?
Vidutinės. Juk užaugau prie Kauno marių. O čia vėjas nuolat sukinėjasi. Žinoma, dėl to gali ne tik laimėti, bet ir prarasti greitį, jei nespėsi persiorientuoti. Jūroje kitokios sąlygos: pučia vienos krypties gūsiai, didelės bangos.
O kokiomis sąlygomis vyks olimpiniai plaukimai Kinijoje?
Tai – netipiška įlanka. Toks kampas, kuriame retai užpučia vėjas. Čingdao uostas – toli nuo Pekino, gyvensime toli nuo olimpinio kaimelio. Gal ir gerai – mažiau visi lįs į akis. Kita vertus, gaila, kad nematysiu olimpinio vyksmo. Nors mes, buriuotojos, visuomet taip – beveik visą laiką praleidžiame ant vandens. Bepigu kokiems imtynininkams: nueina, pakovoja, ir laisvi, gali pasidairyti aplinkui, žiūrėti futbolą ar krepšinį. Mes plauksime dešimtį dienų po du plaukimus ir vienuoliktą dieną dar papildomą „medal racing“. Tai perpus trumpesnis plaukimas, kuriame dėl medalių kovos 10 lyderių. Jo metu taškai bus dvigubinami. Tad net lyderė, likus paskutinė, gali pralaimėti 20 taškų. Taip kuriama intriga, daroma atrakcija žiūrovams.
Na gerai. O kas dar lemia pergalę? Tikslesnė trajektorija? Rankų miklumas permetant burę? Sportininkės svoris? Arba koncentracija: jei sportininkė užsisvajoja, tai ir praleidžia lemtingą akimirką...
Tai kad nėra laiko svajoti. Nebent anksčiau, kai distancijos būdavo ilgos. Dabar plaukimai trumpesni, kova labai artima. Todėl nuolat jauti priešininkių kvėpavimą, turi žaibiškai reaguoti į jų veiksmus. Juk, kai priplauki prie ženklo, toje zonoje susiduria daug laivų. Visos buriuotojos rėkia, kad joms duotum kelią. Visos žino tavo teises. O jeigu kyla konfliktinė situacija, tarkime, susiliečia laivai, labiau nukentėjusi rėkia „protest“. Tuomet, jei jautiesi „kalta“, turi ištaisyti klaidą: apie savo ašį apsisukti du ratus. Žinoma, gali to ir nedaryti. Bet, jei teisėjų komisija po finišo pripažins tave kalta, gausi baudą. Čia panašiai kaip kelių eismo taisyklėse, galioja „dešinio halzo“ pirmenybė (jei burė kairiame laivo borte, tai sėdi dešinėje, plauki „dešiniu halzu“).
Garsus Lietuvos grafikas Stasys Krasauskas buvo geras plaukikas. Jis turėjo keistą pomėgį – išplaukdavo į atvirą jūrą. Kartą buvo net pasiklydęs. Ar jūs irgi taip treniruojatės?
Mus lydi treneris su kateriu. Vienai plaukioti draudžiama. Be to, toks pasiplaukiojimas užimtų daug laiko. Trūksta laiko ir elementariam pasiplaukiojimui jachta. Ech...
LTOK vadovas A. Poviliūnas ir kiti specialistai vis dažniau prasitaria, kad olimpiadoje savo rezultatais gali nustebinti Lietuvos buriuotojai. Ar tu jauti psichologinį spaudimą?
Kai kiti pradeda iš anksto kalbėti apie mano rezultatus, numoju ranka. Olimpiada – tai elementarios varžybos, joje galioja tie patys dėsniai. Vienose varžybose sekasi, kitose ne. Taip ir olimpiniame plaukime gali nutikti. Nebūtinai laimės tas, kuris pirmas pagal reitingą. Man tai dar nieko, o kaip jaustis kinei Lijai Xu? Ji prieš porą metų tapo pasaulio čempione. Pernai lankėmės toje vietoje, kur vyks olimpiniai plaukimai. Mačiau, kaip kiekvieną dieną prie jos lenda žurnalistai, ima interviu. Matosi, kad ji išmušta iš vėžių. Taigi tegul prognozuoja, kas ką nori. O aš gerai jausiuosi, jei žinosiu, kad viską padariau teisingai. Kad paskui nesigręžiočiau atgal, sakydama, „o galėjau dar tą padaryti ir aną...“.
