A.Mikalajūnaitės įkurta drabužių parduotuvė „Merilyn“ rugsėjo pradžioje atšventė vienerių metų gimtadienį, tačiau iki šiol panevėžietė sukasi joje viena, be jokios pagalbos. Ne todėl, kad tos pagalbos nereikėtų, tiesiog ji dar nenori paleisti verslo iš rankų.
Jai malonu susipažinti su kiekviena užsukusia moterimi, išgirsti atsiliepimus apie drabužius, o smagiausia, pasakoja pašnekovė, sulaukti naujų pirkėjų, kurias pasiekė „Merilyn“ reklama, sklindanti iš lūpų į lūpas.
Nedidele savo parduotuvėle pašnekovė puikiai įsilieja į pastaraisiais metais atsinaujinantį Panevėžio paveikslą – mieste tvarkoma aplinka, modernizuojami parkai, atnaujinamos gatvės. LR Vidaus Reikalų Ministerija (VRM) iš Europos Sąjungos (ES) lėšų pagal priemonę „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“ dešimties projektų įgyvendinimui šiame mieste skyrė 16,28 mln. eurų.
Išvydo atsigaunantį miestą
Nors Lietuvoje dar gaji tendencija po mokyklos baigimo bėgti iš gimtojo miesto ir būtinai siekti įsitvirtinti kitur, A.Mikalajūnaitė sau niekada nekėlė tokio tikslo – greičiau atvirkščiai.
Penktajame pagal dydį Lietuvos mieste gimusi ir augusi moteris po mokyklos baigimo Vilniaus universitete studijavo vadybą ir verslą, o gavusi bakalauro laipsnį kartu su draugu nutarė išvažiuoti į Norvegiją. Tačiau Skandinavijoje jie tikėjosi ne pasilikti ir įsitvirtinti, o užsidirbti pinigų ir sugrįžti.
Pamačiau visai kitokį miestą – atsigaunantį, labiau tvarkomą, gyvesnį, man jis labai patiko, įspūdis buvo visai kitas.
Dveji Norvegijoje praleisti metai tik sustiprino A.Mikalajūnaitės nusiteikimą būtinai grįžti į Lietuvą. Įdomu, kad šis laikas svečioje šalyje net padėjo pašnekovei iš naujo įvertinti gimtąjį Panevėžį: „Pamenu, kai baigusi mokyklą 2009 metais išvažiavau į Vilnių, trumpam grįžusi nuliūsdavau, koks slogus, ištuštėjęs atrodė miestas. Tačiau, kai jau dirbdama Norvegijoje parvažiavau čia nebuvusi visus 9 mėnesius, pamačiau visai kitokį miestą – atsigaunantį, labiau tvarkomą, gyvesnį, man jis labai patiko, įspūdis buvo visai kitas“.
Stilinga parduotuvė – savomis rankomis
Atsisveikinusi su Norvegija ir kartu su draugu grįžusi į Lietuvą, pašnekovė išbandė kelias veiklas, kol galiausiai ryžosi imtis to, apie ką seniai svajojo – gimtajame Panevėžyje įkūrė išskirtinę parduotuvę.
Ji teigia iškart nudžiugusi, kaip patogu gyventi mieste, kur netenka strigti spūstyse, viskas kone ranka pasiekiama ir nieko netrūksta. O jos įkurta parduotuvė prisideda prie to, kad Panevėžyje netrūktų vietų, kur moterys gali įsigyti originalių drabužių ir aksesuarų.
Paklausta, kodėl įkūrė būtent drabužių parduotuvę, pašnekovė sako, jog tai buvo sena, dar paauglystėje kilusi svajonė. Ne, jos šeimoje niekada nebuvo nei siuvėjų, nei dizainerių, tačiau, kaip juokiasi A.Mikalajūnaitė, jai visada buvo smagu pasivaikščioti po drabužių parduotuves, paglostyti ir pakilnoti prekes. Dabar Austė gali pati stebėti, kaip pirkėjos renkasi drabužius jos parduotuvėje.
Ši įsikūrusi pačiame Panevėžio centre, iki miesto širdies – Laisvės aikštės – vos keliasdešimt metrų. Prekybos centrų erdvės jaunosios verslininkės netraukė – ir dėl privalomų ilgų darbo valandų, ir aukštos nuomos kainos. Beje, Laisvės aikštė, šalia kurios veikia parduotuvė, vienas iš atnaujinamų Panevėžio objektų – aikštės ir jos prieigų kompleksiniam sutvarkymui iš ES ir valstybės biudžeto lėšų skirta per 2,3 mln. Eur.
Įdomu, jog parduotuvę, kur akį pirmiausia patraukia įspūdingos pakabų pavidalo kabyklos, A.Mikalajūnaitė įrengė pati su vyru. „Net sienas patys dažėme“, – prisimena ji.
Pašnekovė pasirūpino, kad pirkėjos „Merilyn“ rastų ir kasdienių rūbų su „cinkeliu“, ir tinkamų šventėms, ir originalių lietuvių kurtų papuošalų, aksesuarų, yra čia ir ekologiškos kosmetikos, kurią populiaru pirkti dovanoms. Pašnekovė laikosi principo vieno modelio drabužių turėti vos kelis vienetus – taip moterys gali būti ramios, jog nesutiks mieste ar kokioje nors šventėje antrininkės.
Mėgaujasi patogiu gyvenimu
A.Mikalajūnaitė Panevėžyje gyvena jau trejus metus ir nė sykio dėl tokio sprendimo nesigailėjo. „Man labai patinka Panevėžio komfortas, kompaktiškumas. Čia tikrai yra absoliučiai viskas, ko reikia, o jei vyksta koks koncertas ar renginys kitame mieste, juk visada galima nuvykti“, – paprastai sako ji.
Prisimindama senąjį niūrų įspūdį apie Panevėžį, A.Mikalajūnaitė dabar negali atsigėrėti, koks šis miestas išgražėjęs – atsirado nemažai kavinukių su geru maistu ir kava, tvarkomos gatvės, dviračių takai. Beje, dviračiais šiame mieste važiuoti labai patogu. Pašnekovė kol kas taip juda laisvalaikiu, tačiau ateityje norėtų taip važinėti ir į savo parduotuvę. Galbūt šį norą pavyks įgyvendinti, kai mieste bus baigta VRM iš ES ir valstybės biudžeto lėšų finansuota dviračių takų rekonstrukcija.
Viena iš mėgstamų A.Mikalajūnaitės, kaip ir daugelio panevėžiečių, pasivaikščiojimo vietų – Senvagės teritorija. Šios teritorijos atnaujinimui VRM skyrė 2,7 mln. eurų. Projekto metu bus atnaujinami pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengtos sporto, vaikų žaidimų, poilsio ir apžvalgos aikštelės, įrengti tiltai į salą, pasirūpinta saugumu. Tikimąsi, kad baigus projektą teritorija bus ne tik pritaikyta bendruomenės veiklai, bet ir pramonės bei verslo kūrimui ir plėtrai.
Jei ko dar ir norėtųsi, tai daugiau jaunų žmonių. Būtų smagu, kad jie suprastų, kaip čia patogu gyventi, kad čia visko užtenka.
Panevėžyje taip pat tvarkoma Nevėžio upės ir pakrančių atkarpa, modernizuojamas kultūros ir poilsio parkas, teritorija prie „Ekrano“ marių bus pritaikyta aktyviam poilsiui, užimtumui ir verslumo skatinimui.
Ar Panevėžyje moteris ko nors pasigenda? „Jei ko dar ir norėtųsi, tai daugiau jaunų žmonių. Būtų smagu, kad jie suprastų, kaip čia patogu gyventi, kad čia visko užtenka“, – sako gimtajame mieste savo svajonę įgyvendinusi A.Mikalajūnaitė.
