Šis centras gal taip ir nebūtų atsiradęs, jei ne Ukmergėje veikiantis psichologų būrelis, kuriame artimiau susipažino psichologė Romualda Civilkienė, psichologė psichoterapeutė Ilona Krasauskienė ir socialinė pedagogė Audronė Jasionienė. Visos jos iki tol dirbo švietimo sistemoje, tačiau norėjo imti teikti ir kiek kitokio pobūdžio paslaugas, padėti su sunkumais susidūrusiems, įvairiose krizinėse situacijose įstrigusiems žmonėms.
Miestas strateginėje vietoje
Daugelis psichologinę pagalbą teikiančių įstaigų susitelkę didžiuosiuose miestuose, tačiau jų poreikis mažesniuose miestuose taip pat auga. Nors visos psichologijos centro įkūrėjos galėtų puikiausiai dirbti ir didmiesčiuose, savo veiklai jos pasirinko Ukmergę.
O šis miestas pastaraisiais metais stipriai keičiasi. Pavyzdžiui, šiuo metu iš LR Vidaus Reikalų Ministerija (VRM) iš Europos Sąjungos (ES) lėšų tvarkomi Vilniaus gatvės skveras ir Ligoninės parkas, norima, kad šios vietos taptų jaukesnės, gražesnės, aktyviau lankomos miestiečių. Čia atnaujinama ir kuriama infrastruktūra, skirta ir pėstiesiems, ir dviratininkams, ir automobilininkams.
15min kalbinta psichologė R.Civilkienė gali ypač gerai palyginti gyvenimo didesniame ir mažesniame mieste privalumus ir trūkumus. Moteris yra kilusi iš Šiaulių, studijavo Vilniuje, kur susipažino su vyru, ir kartu su juo, prieš 14 metų atvažiavo gyventi į Ukmergę. Būtent čia ji ir pradėjo dirbti psichologe, o žinias tebegilina iki šiol – studijuoja psichoterapiją Lietuvos sveikatos mokslų universitete Neuromedicinos institute.
Sąlygas patogiai gyventi Ukmergėje tikrai galima susikurti.
Paklausta, kaip pavyko prisijaukinti mažesnį miestą, kuo ypatinga Ukmergė, R.Civilienė sako, jog ją išskirtiniu miestu pirmiausia daro strateginė pozicija – iki Kauno, Vilniaus, Panevėžio ir Utenos yra apie 70 km. Ukmergėje susitelkę nemažai galingų įmonių, į jas atvažiuoja darbuotojai iš kitų miestų. „Čia patogu gyventi šeimoms, auginti vaikus, netrūksta nei žalumos, nei ikimokyklinių ugdymo įstaigų. Sąlygas patogiai gyventi Ukmergėje tikrai galima susikurti“, – įsitikinusi pašnekovė.
Nuo individualių konsultacijų iki darbo su grupėmis
Pasak R.Civilkienės, apie psichologijos centro steigimą ji galvojo seniai ir sykį šia idėja pasidalino su kolege I.Krasauskiene, kuri gavusi psichoterapeutės diplomą jau dirbo privačiai. Ir nors pašnekovė tuo metu buvo visa galva panirusi į studijas bei darbus, kuo toliau, tuo labiau traukė gimusi mintis.
„Tuo metu dirbau švietimo sistemoje, bet jau kuris laikas troškau plėsti veiklą, imtis privačių konsultacijų, teikti įvairią pagalbą ne viena, bet kartu su kolegėmis. Turėjome daug minčių ir ryžto imtis naujos veiklos“, – prisimena R.Civilkienė, pridūrusi, jog nuo pirminės idėjos iki centro atsiradimo praėjo geri metai.
Šių metų vasarį psichologijos terapijos centras pradėjo savo veiklą ir nors kol kas visoms trims specialistėms tai yra, anot R.Civilkienės, „darbas po kitų darbų ir savaitgaliais“, bendramintės tiki, kad jų misija reikalinga, turi daug idėjų ateičiai.
Dabar centre yra teikiamos individualios konsultacijos, rengiami grupiniai užsiėmimai su vaikais ir su suaugusiais, vedami dėmesingo pilnaprotavimo mokymai. Kartą per mėnesį vienoje iš bendruomenių centras organizuoja moterų klubo susitikimus, kurio tikslas – padėti pažeistoms moterims. „Mes ten ir piešiame, ir kalbame, ir klausomės viena kitos“, – apie stiprinamą moterų tarpusavio ryšį pasakoja psichologė R.Civilkienė.
Tokiais užsiėmimais psichologės prisideda prie bendruomenės telkimo, tačiau kartais panašiai veiklai mažesniuose miestuose pritrūksta elementarios infrastruktūros. Ši problema Ukmergėje sprendžiama svarbiu VRM iš Europos Sąjungos (ES) lėšų finansuojamu projektu. Daugiau kaip 350 tūkst. eurų skirta tam, kad buvusiuose Dailės mokyklos pastatuose Vasario 16-osios gatvėje įsikurtų Tolerancijos centras. Suplanuota, jog ilgainiui čia vyks edukacinė veikla, parodos, konferencijos, bus įsteigta žydų bendruomenės patalpa, kūrybinės dirbtuvės, kurios padės susipažinti su krašto senaisiais amatais ir profesijomis.
Atvažiuoja ir keliasdešimt kilometrų
Lietuviai drąsėja, pripažįsta turintys sunkumų ir nebebijo jų spręsti, o tai pirmas žingsnis sveikimo link.
Paklausta, ar steigiant centrą nebuvo būgštavimų, jog mažesniame mieste žmonės nedrįs kreiptis į psichologą, R.Civilkienė teigė su kolegėmis matančios, kaip žmonės drąsėja, išsivaduoja iš baimių – situacija keičiasi palyginus su tuo, kaip buvo net prieš gerą dešimtmetį. „Lietuviai drąsėja, pripažįsta turintys sunkumų ir nebebijo jų spręsti, o tai pirmas žingsnis sveikimo link. Nors kartais žmonės psichologą vis dar prilygina psichiatrui ir kreipiasi dėl vaistų išrašymo“, – apie situaciją Ukmergėje pasakoja pašnekovė.
Lietuva tokia nedidelė, jog ieškodami gero specialisto žmonės gali vykti net kelias dešimtis kilometrų į kitą miestą. Su tuo susiduria ir psichologijos terapijos centro Ukmergėje įkūrėjos – čia kartais atvyksta ir vilniečiai, kuriems, žinoma, priimtina ir tai, jog individuali konsultacija yra pigesnė, nei sostinėje.
Ir nors trys bendramintės sako, jog tik praėjus metams nuo veiklos pradžios galės įvertinti, kaip joms sekasi, jau dabar tvirtina, jog jų centro įsteigimas tapo savotiška paskata ir kitiems – po jų centro įsteigimo panašios veiklos ėmėsi ir kitos kolegės.
„Žinoma, pradžioje mums labai norėjosi didesnio paskatinimo, gero žodžio, palaikymo, juk visos trys, įsteigdamos šį centrą, daug atėmėme iš savo šeimų, tačiau nepaisant visko, jaučiamės reikalingos, vykdančios prasmingą veiklą. Manome, kad teikiamų paslaugų reikia kiekviename mieste. Labai džiaugiamės, kai žmonės žinią apie mus perduoda vienas kitam, o ir pačios nesislepiame, pristatome savo veiklą Ukmergėje ir kitų miestų ugdymo įstaigose“, – sako pašnekovė.
