Neira dabar vadinamos jaunutės, maždaug 7 mėnesių amžiaus, kalytės istorija paini ir kvepianti detektyvo prieskoniu. Rugpjūčio 9 dieną juoda šunytė buvo atvesta į „Grindą“, kurioje jai buvo suteiktas 767-asis eilės numeris.
Kalytę atvedęs jaunuolis paaiškino, kad rado ją prieš dieną Žaliųjų ežerų rajone, kad kreipėsi pagalbos dėl jos priglaudimo į įvairias organizacijas ir gavęs neigiamą atsakymą, o pats neturėdamas galimybių kalyte pasirūpinti, atvedė ją į valdiškus namus.
 |
| LGGD nuotr./Tokia Neira buvo įamžinta tekste minimame skelbime. |
Baisu buvo tai, kad blizgančio juodo kailiuko savininkė, prieš priduodant ją nežinomybėn, nebuvo paskiepyta, o dėl savo jauno amžiaus ji „Grindoje“ galėjo labai greitai užsikrėsti kokia nors šuniška infekcija ir čia baigti savo dieneles.
Šunytė, patekusi už grotų, labai pasikeitė: dingo šypsena, kuri puošė ją dar globėjų paieškos akimirkomis laisvėje, ji susigūžė, pradėjo drebėti, nevalgyti. Jautė, kad prieglauda, kurią išrinko ją atvedęs žmogus, jai bus pražūtinga.
Dar kalytei būnant „Grindoje“, savanoriai gyvūnų globėjai vienoje svetainėje aptiko jos nuotrauką, kurioje ji linksma bėga miško takeliu. Prie nuotraukos buvo parašyta: „2010-08-01. Parduodu už 200 Lt 7 mėn. Vidurio Azijos aviganę.“ Sutapo ir skelbimo autoriaus bei žmogaus, atvedusio Neirą į „Grindą“, vardai. Taip paaiškėjo, kad visa jaunuolio istorija apie tai, kad kalytė buvo rasta ir jau kitą dieną priduota į karantinavimo tarnybą, nes nėra sąlygų jos laikyti, yra išgalvota.
Neirą iš „Grindos“ rugpjūčio 14-ąją ištraukė savanorė Tautmilė, nepaisydama to, kad ji jau globoja ir gydo keturis mažylius šunelius. Neirai atsidaro vietelė jos sodo voljere. Maža to, išeidama iš „Grindos“, jos priimamajame, Tautmilė dar pasičiupo iš dėžės nespėtą užregistruoti, ką tik atneštą, vienišą 1–2 mėnesių šunelį.
