Deja, negydytas kačių gripas buvo taip pažengęs, kad dviem broliams teko šalinti po vieną akytę. Taip ir prabėgo beveik trys metų laikai, broliai iš mažų kačiukų virto tikrais jaunikaičiais, bet nė vienam laimė dar nenusišypsojo…
Kad jį kur Perkūnas, mūsų Skopą, tiek visko kartu išgyvenome, tiek kantriai jaukinomės, kol jis iš neliečiamo laukinuko virto besimeilinančiu patikliu draugu, bet visi, kas tik jį pamato, tikriausiai mano jog meluojame! Skopas, mus pamatęs, atlekia uodegytę iškėlęs ir murkdamas, sukasi aplink kojas, kažką pasakoja, padeda tvarkytis, bet tik ateina svečiai, kaip koks Mauglis užsiropščia ant narvo ir nuleidęs ausis dėbso su ta viena akyte kaip žiūronu.
Ir tada tampa net gėda pasakoti, koks jis iš tikrųjų meilus moka būti, o ir kas patikės, kai mato baimės kupstu virtusį katinėlį? Ir beprotiškai gaila, kad Skopas, kuriam, tiesą sakant, reikėtų iš kailio nertis, kad sužavėtų svečius ir prisiviliotų būsimus šeimininkus, staiga tampa nei savimi, nei žmonėmis nepasitikinčiu bailiūkščiu.
Bet patikėkite, kai tik Skopas atsipalaiduoja – jis būna nuostabus katinas! Tiesa, reikia paminėti, kad jam netrūksta ir paaugliškos energijos bei smalsumo, tačiau pažinus jį artimiau, tiesiog neįmanoma nepamilti jo vaikiško švelnumo, kurio pirmo pasimatymo metu, deja, nesimato.
Skopui maždaug 8–9 mėn., jis – sveikas, kastruotas, skiepytas, tvarkingai naudojasi kraiku, ir laukia stebuklo... Kodėl tai vadiname stebuklu? Nes žmonės, kuriems nesutrukdytų tai, kad Skopas neturi vienos akytės, kad pirmo susitikimo metu nereaguoja į juos kaip į išgelbėtojus, kad parsivežus namo, galbūt slepiasi ir kurį laiką nenori draugauti, kad būdamas jaunas pridirba paaugliškų išdaigų, vistiek pasiryžtų jam padovanoti namus, ir yra tikras žmogiškas stebuklas! Jei tik galite padovanoti ilgai namų laukiančiam Skopui naują gyvenimą, skambinkite „Naminukams” telefonu 8 648 30077. Vilnius.
