15min.lt jau aprašė pirmąją šios istorijos dalį. Spalio 4-ąją, kai viso pasaulio gyvūnų mylėtojai minėjo tarptautinę gyvūnų globos dieną, Vilniaus gyvūnų karantinavimo tarnyboje „Grinda“ pasirodė juodaplauke jauna kalyte, vardu Triuflė, vedina Šeškinės rajono gyventoja.
Moteris norėjo atsikratyti savo augintinės, tačiau tuo metu „Grindos“ teritorijoje buvo televizijos žurnalistai ir Lietuvos gyvūnų globos draugijos (LGGD) gyvybės vagonėlių savanoriai. Jie kalytės šeimininkės išprašė, kad ši savo augintinę vestųsi namo ir palaikytų ją bent savaitę, iki spalio 10-osios. Gyvūnų globėjai pažadėjo per tą laiką visais įmanomais būdais kalytei ieškoti naujų namų ir geresnių šeimininkų.
Šeimininkė nusileido ir apsisukusi iškeliavo su Triufle namo. Tačiau jau po trijų dienų, spalio 7-ąją, vilnietė vėl atitempė kalytę į „Grindą“ ir pamėgino įpiršti ją šios įmonės darbuotojams. Derėtų pažymėti, kad Triuflė net nebuvo skiepyta, tad „Grindos“ narve jos sveikatai ir gyvybei būtų kilęs mirtinas pavojus.
Tokio įžūlaus ir šaltakraujiško poelgio apstulbintos savanorės nepratarė nė žodžio ir tik palydėjo Triuflės išsižadėjusią moterį žvilgsniu.Laimė, „Grindos“ darbuotojai atpažino čia prieš kelias dienas besilankiusią moterį ir prisiminė jos pažadą LGGD savanoriams, kad kalytė bent savaitę naujų šeimininkų saugiai lauks savo namuose. Tad susitarimą sulaužiusiai Triuflės savininkei buvo pasiūlyta elgtis garbingai ir pirmiausiai kreiptis ne į „Grindą“, o į tuos žmones, su kuriais tarėsi dėl šio termino – į gyvybės vagonėlių, įsikūrusių „Grindos“ teritorijoje, savanorius.
Tuo metu vagonėliuose dirbo dvi merginos savanorės. Jos ir tapo Triuflės šeimininkės „galutinio sprendimo“ liudininkėmis. Pasak merginų, nieko „Grindoje“ nepešusi kalytės šeimininkė pasuko prie vagonėlių, ramiu veidu pririšo Triuflę prie jų ir pasuko vartų link. Tokio įžūlaus ir šaltakraujiško poelgio apstulbintos savanorės nepratarė nė žodžio ir tik palydėjo Triuflės išsižadėjusią moterį žvilgsniu.
 |
| LGGD nuotr./Triuflė |
Taip sutapo, kad tuo pat metu pro tuos pačius vartus į „Grindos“ teritoriją įžengė vidutinio amžiaus vyriškis. Pasisveikinęs su Triuflės atsikratymo sceną stebėjusiais „Grindos“ darbuotojais, jis pasiteiravo, ar nebūtų galima pas juos gauti nedidelio šunelio. Mat jo su žmona senasis augintinis mirė, o jiedu neįsivaizduoja namų be keturkojo draugo. Todėl šeima nusprendusi priglausti benamį šunelį.
Lyg pagal scenarijų reikiamoje vietoje reikiamu metu atsidūrusiam vyrui buvo parodyta Triuflė: gal šita tiks? Triuflės ir šio žmogaus pažintis ilgai neužtruko. Vyriškis paglostė mažylę, pakalbino ir tarė: „Eime namo“.
Naująja augintine vedinam vyrui jau beeinant namo, „Grindos“ darbuotojai jo paprašė, kad grąžintų kalytę į gyvybės vagonėlius, jeigu staiga persigalvotų. Į tai naujasis Triuflės šeimininkas atsakė, kad jis kokius penkiolika metų neketina skirtis su ką tik rasta drauge.
