Dar labai norėjau valgyti... Nežinau, kiek ilgai šaukiausi pagalbos, man atrodė, kad labai, labai ilgai, kol supratau, kad esu niekam nereikalinga ir pradėjau dar graudžiau verkti. Staiga išgirdau, kad kažkas griežtai reikalauja „paimti šitą padarėlį, nes jis nusibaigs, nes čia pypsi jau kelios dienos“. Sustingau iš baimės, kai mane paėmė ant rankų ir pradėjo nešti. Visa laimė, kad valgyti davė, po to pasakė, kad reikia apsišvarinti. Neatsimenu ką darė, nes užmigau.
Kai pabudau, buvo labai smagu, pamačiau keletą dėdžių ir tetų, kurie mane rimtai apžiūrinėjo, o ir mažučių draugelių, kurie bandė su manimi žaisti. Išgirdau sakant, kad esu labai silpna, kad likę tik ausytės ir kauliukai ir kad reikia rimtos priežiūros. Nenorėjau tos priežiūros, bet niekas manęs neklausė. Pirmą kartą teko kažkur važiuoti, ko tikrai nemėgau. Pasirodo, ta priežiūra visai nebaisi, net labai gerai pasijutau, kadangi mane apkabino, priglaudė ir vis kartojo „vargšyte, tu mano vargšyte“. Supratau, kad tai mano vardas.
Dar kurį laiką mane vadino smulkmenyte, arba abiem vardais, vargšyte smulkmenyte. Paskui parodė tokią vietą, kaip švedišką stalą, kur galėjau pasirinkti ką norėjau valgyti, kad tik atsigaučiau. Gavau minkštą guoliuką ir radau visokių žaisliukų. Labai patiko žaisti, bėgioti, bet labiausiai patiko šokti tokioj vietoj, kur mačiau kitą, juodą pasišiaušusį katuką, kuris vis bėgdavo link manęs išrietęs nugarytę. Buvo labai smagu, išskyrus tai, kad teko ir visokių neskanių dalykų paragauti, pasirodo tai buvo vitaminai ir vaistukai.
Laikas bėgo kaip sapne, kol vieną dieną pasakė kad esu labai išgražėjusi, kad reikia grįžti pas draugus ir pradėti namų ieškoti. Pamiršau pasakyti, kad pasakė, jog esu ne vargšytė, o Pipa arba Pipytė ir kad taip esu pavadinta kažkokios gražios aristokratės garbei. Išleisdami dar palinkėjo rasti gerus namučius ir būti laiminga. Pažadėjo, jeigu reikės, čipuką į ausytę padovanoti, kad nepasimesčiau, nes labai domiuosi kas dedasi plačiam pasauly...
Svajoju apie namučius, kur būčiau mylima. Žinau, jei būsiu mylima, viskas bus gerai, tuomet niekas nepyks ant manęs, jeigu ir paišdykausiu, ar truputį prasikalsiu. Prisipažįstu, kad mėgstu žaisti, išdykauti, kaip visi jauni katukai. Labai mėgstu išbėgti už durų, sako reikia mane saugoti ir auklėti. Kai paaugsiu, surimtėsiu. Bendrai pasižadu pasitaisyti.
Skambinkit, rašykit. Laukiu.
Pipa yra Elektrėnų VšĮ „Keturkojis draugas“ globoje. Skambučių laukia Dainora – 8 671 99574.
