Paklauskit savanorių, kaip jie pešė, rovė mano kaltūnus, o aš stovėjau ramut ramutėlis. Sakau, gal gražiai susišukavusį bus lengviau pamilti? Atlaikiau net ir fotosesiją, per kurią vėl tie patys savanoriai man liepė visaip gražiai stovėti, sėdėti ir bėgti, net ir šypsotis! Viską dariau ir dėl nieko nesispyriojau, nes suprantu, kad stengiamasi tik dėl manęs. Žinau, kad viskas yra daroma dėl manęs.
Čia pagaliau aš supratau, kad esu nevienas. Nenoriu net prisiminti tų dienų, kai dar visur buvo ledas, šalta, o aš vienišas basčiausi gatvėmis. Ėjau prie žmonių, siūliau jiems savo pūkuotą širdį (daugiau ir neturiu ko pasiūlyti, na, nebent dar seną, nudriskusį antkaklį...), bet niekas į ją net nepažiūrėjo... Vieni apsimesdavo, kad nemato, kiti tik kuo skubiau nueidavo toliau, dar kiti kažką piktai sumurmėdavo, buvo ir liūdnai pažiūrinčių, bet liūdėt čia visai nereikia, reikia tik imt mano širdį ir džiaugtis.
 |
| „Penktos kojos“ nuotr./Dzeusas |
Tada sutikau vieną tokią merginą, kuri nuo manęs nenusisuko, o pakvietė prieit. Priėjau, ji man gražiai paaiškino, kad nors ir labai norėtų, manęs pasiimti negali, bet žino, kur man bus saugu. Taip ir likom abu stovėti vienas šalia kito. Stovėjom ilgai, sustirom, bet abu stovėjom, manęs nepaliko vieno. Pagaliau sulaukėm dar vienos merginos, kuri mane atvežė štai čia, į „Penktą koją“.
Paaiškino, kad čia tik laikina stotelė mano gyvenime, kad manęs dar laukia minkštas ir šiltas guolis, žmogus, kuris visuomet bus su manim ir niekada nenusisuks. Žmogus, kuris turi tokią pačią pūkuotą širdį. Tik kažkodėl tas pūkuotaširdis žmogus vis neateina manęs... gal nežino, kad aš esu čia ir labai laukiu? Todėl labai prašau, jeigu sutiksi žmogų pūkuota širdimi, pasakyk, kaip rasti kelią pas mane.
Tokia ta Dzeuso atsiradimo prieglaudoje istorija. Klaidžiojo jis vienas praėjusią žiemą Kauno klinikų kieme ir tikėjo, kad atsiras žmogus, kuris neleis jam alkanam mirtinai sušalti... Štai tuoj skaičiuos Dzeusas pirmus metus prieglaudoje. Tie metai nebuvo lengvi. Išsiaiškinome, kad šunelis jau nebe jauniklis, jam kokie 7 metai, taip pat išsiaiškinome, kad šunelis serga abiejų klubo sąnarių displazija, jis, kaip ir dažnas vyresnio amžiaus žmogus, kenčia sąnarių skausmus. Ypač jie paūmėja keičiantis orams, kai drėgna ir šalta.
 |
| „Penktos kojos“ nuotr./Dzeusas |
Savanoriai sumeistravo Dzeusui gerai apšiltintą būdą, viena iš šio šunelio globėjų nupirko jam sąnarių papildų net 4 mėnesiams, kita nuolat rūpinasi priešuždegiminiais skausmą malšinančiais vaistais. Nepaisant to, kad mūsų Dzeusas ligoniukas, jis labai džiaugsmingas šuo, pasitinka kiekvieną priėjusį vizgendamas uodega, o kaip jis moka prisiglausti. Įsiremia į pritūpusio žmogaus šoną taip, lyg visa širdimi prisiglausti norėtų. Nors nesutaria su kitais šunimis, žmonėms jis yra labai mielas, prisiglaudęs užsimerkia ir lyg mėgaujasi žmogaus draugija.
Anot veterinaro, Dzeusas jau nebepagis, tačiau jam galima padėti. Pirma, jam reikia duoti papildų sąnariams (ką mes jau kelintas mėnuo ir darome). Antra, duoti specialių vaistų – pusę tabletės kas 30 dienų, tad tai tikrai nesukeltų ypatingo nepatogumo, o esant sunkesnei finansinei situacijai, savanorė, kuri rūpinasi šiuo šuneliu, įsipareigoja visada pasirūpinti, kad jam būtų nupirkta šio vaisto. Trečia, būtinas fizinis krūvis – ilgi ir lėti pasivaikščiojimai. Kadangi Dzeusui skauda klubus, jis stengiasi mažiau judėti, taip po truputį nyksta raumenys, lėti ir ilgi pasivaikščiojimai neleistų raumenims nykti, o su laiku ir sutvirtintų juos, todėl pagerėtų raumenų palaikomų sąnarių būklė.
 |
| „Penktos kojos“ nuotr./Dzeusas |
Visa tai mes labai stengiamės Dzeusui suteikti, tačiau šunelių daug, temsta anksti, „Penktos kojos“ savanoriams ne visada pavyksta suorganizuoti tuos ilgus pasivaikščiojimus. Pasakojame apie šį ypatingą šunį visą teisybę, su jo privalumais ir trūkumais.
Prieglaudoje yra daugybė sveikų šunų, kurie ilgai laukia naujų namų, tad padovanoti ligoniuką gali atrodyti misija neįmanoma, tačiau juk artėja Kalėdos, o tai stebuklų metas. Mes labai tikime, kad tie pirmieji Dzeuso metai prieglaudoje bus ir paskutiniai, kad ateinantį pavasarį jis sutiks jau savo namuose su savo šeimininku-draugu-guodėju-kompanionu. Labai prašome, pasidalinkite šia žinia kuo plačiau, tegu pamato šio šunelio istoriją kuo daugiau žmonių, o gal mes kartu surasime jam tikrus gerus namus?
Telefonas pasiteiravimui: 8 676 27081.
